2009 m. kovo 30 d., pirmadienis

2009 m. kovo 27 d., penktadienis

Su teatro diena!

Šio torto aktoriai neragavo. Beje, režiseriai taip pat. Ne šį kartą. Gal kitąkart. Norėčiau būti ten, kur žiba sofitai, kur negalima eiti nepersiavus, kur pigiausias maišo audinys pavirsta brangiausiu šilku, kur tikrovė susilieja su prasimanymu, kur atgija svajones, kur liejasi kruvinos ašaros. Kas nors truputį uostė užkulisių dulkių, supras. Skambūs žodžiai? Anaiptol. Ten viskas atrodo kitaip. Lengviau, paprasčiau, sudėtingiau, ryškiau, apnuogintu nervu, dramatiškiau. Kaip teatrališkai skamba :)))) Nes taip ir yra. Teatre viskas teatrališka, bet kas pasakys, kur iš tikrųjų yra tikros emocijos - ar ten, kur privalome jas valdyti arba slėpti, ar ten, kur galime jas paleisti vėjo gūsiais? Pasiilgau...

2009 m. kovo 26 d., ketvirtadienis

Suomiška ruginė duona RUISLIMPPU


Parduotuvėse pilna duonos. Visokiausios. Atrodo, kam čia kepti. Dar ne taip seniai, aš tuo ir buvau įsitikinusi. Bet pasaulis pasikeitė, kai į namus atėjo KA. Aš nežinau, ko labiau noriu - ar tai naujos duonos, ar tai galimybės išnaudoti KA :) Kai radau šį receptą Carina-forum.com, iš karto supratau, kad tai mano receptas - mažai pastangų, geras rezultatas. Ypatingų manipuliacijų su raugu nereikia, duona grynai ruginė, be mielių. Tai, ką gydytojas išrašė :)



Ruginis raugas

Pirma diena

  • 4 šaukštai ruginių miltų
  • 4 šaukštai kambario t-ros vandens
Švariame stiklainyje sumaišyti vandenį su miltais, uždengti ir laikyti šiltoje vietoje 48 val.

Trečia diena

  • 2 šaukštai ruginių miltų
  • 2 šaukštai kambario t-ros vandens
Miltus ir vandenį sumaišyti su anksčiau pagamintų raugu, gerai išmaišyti, uždengti servetėle ir palikti dar 24 valandoms
  • 2 šaukštai ruginio raugo
  • 2 šaukšteliai medaus
  • 2 šaukšteliai druskos
  • 300 g ruginių miltų
  • 180 ml šilto vandens
Vandenį, medų ir raugą sumaišyti. Palaipsniui pilti miltus, minkyti tešlą ir pabaigoje įberti druskos. Suformuoti kamuolį, pabarstyti miltais ir palikti augti šiltoje vietoje 36 valandoms. Stalą pabarstyti miltais, suformuoti apvalų kepaliuką, padėti jį ant skardos, gausiai pabarstyti miltais ir palikti dar 3 valandoms. Orkaitę įkaitinti iki 230 C. Įdėjus duoną, sumažinti temperatūrą iki 200 C ir kepti apie 35 -40 min. Išjungti orkaitę, palikti duoną aušti orkaitėje.

Duonos paviršius turi būti su įtrūkimais. Ši duona skanesnė kiek pastovėjusi :) Tikra ruginė duona - sunkoka, kvapni, rūgštoko skonio, su traškia pluta.

2009 m. kovo 25 d., trečiadienis

Viens blynelis, du blynelis, trys blynelis. Skaaaaanu!




Nežinau, kam kaip, bet man didžiausias galvos skausmas - tai pusryčiai. T.y. ką pagaminti Už tad galvą dažnai paskauda :) Mažiau skauda, jei iš vakaro susigalvoju, ką gaminsiu pusryčiams. O visiškai neskauda, kai sudėliosiu preliminarų meniu bent trims-penkioms dienoms. Tada neskauda galvos ir prieš gaminant pietus. Šitus blynelius gaminu dažnai.

Cukinijų blyneliai su pievagrybiais

200 g valytos cukinijos
100 g pievagrybių
2 skilteles cesnako (arba tiek, kiek jums patinka)
mažas kiaušinis
1 - 2 šaukštai miltų
druskos, pipirųi
aliejus kepimui

Cukinijas sutarkuoti vidutinio dydžio skylučių trintuve, kiek nusunkti, taip pat sutarkuoti pievagrybius ir česnaką. Sumaišyti su kiaušiniu, vienu šaukštu miltų. Jei bus labai skysta, pridėti dar miltų. Kepti mažus blynelius, patiekti su grietine.

2009 m. kovo 24 d., antradienis

Virtuvinė aritmetika

Rytas. Dilema. Važiuoti į jos didenybę Maximą ar važiuoti į Norfą. Kadangi iš vakaro peržiūrėjau maksiminius pasiūlymus, nusprendžiau vykti ten. Nekenčiu aš Mindaugo Maximos. Jei su mašina, tai patekti į ją galima arba anksti-anksti ryte arba vėlai vakare. Nes kitaip nerasiu vietos mašinai pasistatyti. O eiti pėstute tingisi. Ne tiek tingisi eiti, kiek po to nešti tai, ką nupirkau.

Pakeliui vis daugiau skelbimų "Išnuomojama" ant langų, dizaino namai kažkokiu skambiu, bet neįsimintinu pavadinimu, virto dėvėtų rubų parduotuve...
Taigi, apie ką aš čia... Pasiūlymuose buvo ir vištienos filė po penkiolika litų, buvo ikrai. To man ir reikėjo. Bergždžiai. Lentynose kaip karo metu - tuščia. Taip nieko ir neradau. Ar tai buvo per anksti ir dar nespėjo sudėlioti prekių į lentynas, ar tai jau viską išpirko. Nes mačiau vežant visą bloką ikrų dėžučių. Tad nieko ir nepirkau. Iš akcijinių prekių radau nebent atpigintų saldainių dėžutėse. Bet jų nepirkau. Krizė :)))) reikia skaičiuoti.

Su akcijiniu vazonu rankoje (beje nusipirkau ir karališkų pupelių po 1.29 Lt... nei normalių baltųjų, nei raudonųjų nebuvo) įsėdau į mašiną ir nuvažiavau į Norfą. Labai įdėmiai bandžiau rasti info apie nuolaidas :)))) nors ką čia kalbėti, pridėk po du proc. prie maksiminių nuolaidų ir bus norfinės.

Pažiūrėjau į vištienos filė. 19.90 Lt/kg. Hm. Nesinori. (Juolab, kad Maxima žada... o, ir, kaip rusai sako, žaba šmaugia) Acha, yra krūtinėlė po 10.99 Lt/kg. Dvi krūtinėlės - beveik 1,5 kg. Atnešiau namo, nuėmiau odą, nuėmiau mėsą nuo kaulo, vėl pasvėriau, grynos filė (ir maža, ir didelė) gavosi beveik 1,2 kg. Viso užmokėjau 15.67 Lt. Tokia aritmetika man patinka. Aišku, turguje galima po penkiolika litų nusipirkti kilogramą filė, bet į turgų važiuoti tingiu :)

Norfoje dar nupirkau konservuotų kriaušių po 2.29 Lt, 850 g skardinėse. Tiks kokiam tortui padaryti :) Kaina labai gera. Aisbеrg salotos po plius-minus (nepamenu tiksliai) 2,60 Lt už krūmelį :) Cukinijos po 6,99. Irgi pirkau. O dar gavau nuolaidą už apsipirkimo laiką. Vienu žodžiu likau patenkinta :) Juolab, kad važiavau ne specialiai, o pakeliui :)

Nereklamuoju Norfos. Mano nuomonė subjektyvi ir šios dienos poreikius geriausiai patenkino būtent ši parduotuvė. Kitos dienos poreikiams, gal, iš viso nieko nerasiu Norfoje :) Gerai, kai man pakeliui trys supermarketai :) Pasirinkimas yra :)

2009 m. kovo 23 d., pirmadienis

Salotos, kurių trūksta. Su arabiškomis natomis :)

Salotos. Tuoj kaip pasakysiu banalybę, kad moteris gali pagaminti salotas iš to, ką ras šaldytuve. Taip ir buvo :))) O kodėl taip buvo? Ogi gavau vieną tokį savo blogo komentarą, kad viskas super, bet salotų mažai. Ir susimąsčiau. Atrodo, salotų gaminu pakankamai, tai kodėl jos nesurašytos? Gal būtent dėl to ir nesurašytos, kad kaskart keičiasi produktai, kaskart naujas rezultatas.
Taigi šaldytuve šįkart radau:
  • salotų mišinio
  • sūdytų citrinų
  • virtą kalakuto petelį
  • vyšninių pomidorų
  • morkų
  • svogūnų laiškų
  • maltų kuminų
  • porą lašų aliejaus
Užpilui:
  • angliškų garstyčių (su grūdeliais)
  • chereso acto
  • medaus
  • druskos
  • cinamono
  • aliejaus
  • Vusterio padažo (net pati nustebau, kad jo į užpilą pripiliau :)))
Taigi, kaip ir salotoms viskas aišku... acha, prie ko kuminai. O čia tokia mažytė paslaptėlė - supjaustyti morkas plonomis juostelėmis (a'la spagečiai), apibarstyti kuminais, pašlakstyti aliejumi ir pašauti viską į mikrobangę ant maksimo 1 - 2 minutėms). Cinamonas, sūdytos citrinos, morkos su kuminais - ir gaunasi toks truputį arabiškas skonis.



P.S. O salotų pas mane bloge vis tiek daugiau nei pyragaičių :P

2009 m. kovo 22 d., sekmadienis

JOULULEIPA - suomiška kalėdinė duona

Žinau. Žinau, kad nuotrauka nefokusuota. Na ir kas. Peržiūrėjus 50 nuotraukų, nei viena manęs tiek neužkabino. Ne dėl to, kad visos prastos, tiesiog ši duona man yra tokia - tolima, geidžiama, mįslinga, nepaprasta. Labai ilgai ieškojau recepto. Metus. Lygiai. Nors to priėmimo metu buvo patiekiama ir fua gra, ir austrių, net karvelių triufelių padaže, bet nė vienas patiekalas man nepadarė tokio įspūdžio, kaip kepta restorane duona. Tai nėra tikslus tos duonos skonis, verčiau tai mano asociacija. Todėl ir tokia nuotrauka - labiau nuotaika, nei paveiksliukas :) Taigi, kaip visuomet, receptas iš Carina-forum.com. Bet jau su mano smulkiais pakeitimais :) Yra vienas niuansas. Reiktų stipresnių kvietinių miltų arba papildomai pridėti glitimo (bet mačiau pas mus tik dideliais išfasavimas), tad duonytė paplaukusi. Papildomi miltai davė tik purios struktūros pakeitimą, tad reiktų keisti ne kiekį, o kokybę :) Kas nekeičia to fakto, kad šeštadienį, nepaisant daugybės įvairių kepinių pasirinkimo, būtent ji dingo nuo stalo pirma. Ir buvo nė vienas kepaliukas :)

Raugas

  • 1 šaukštelis 9 proc. acto
  • 350 ml karšto vandens
  • 400 ml ruginių miltų
Užvirinti vandenį. Nukaisti ir palikti 5 - 7 minutėms. Įpilti actą, sumaišyti ir palaipsniui pilti miltus. Viską kruopščiai sumaišyti, uždengti ir palikti šiltoje vietoje mažiausiai 12 valandų.
  • 25 ml vandens
  • 20 g šviežių mielių
  • 3 šaukštai medaus (galima mažiau)
  • 1 šaukštas aliejaus
  • 1 šaukštelis malto kardamono
  • 1/2 šaukštelio cinamono
  • žiupsnelis trinto muškato riešuto
  • 1 šaukštelis druskos
  • 300 ml ruginių miltų
  • 300 ml pirmosios rūšies kvietinių miltų
Patepimui:
  • 1 šauktas vandens,
  • 1/2 šaukšto medaus,
  • 1 šaukštelis jūros druskos
Mieles ištirpinti vandenyje, pridėjus šaukštelį medaus. Palikti, kol viršuje susidarys putos. Tada viską kartu sumaišyti :) Išminkius tešlą (ji bus lipni), palikti ją augti apie valandą. Tešlą išimti, suformuoti kepalą ir vėl palikti augti ant skardos. Po 30-35 minučių patepti kepalą vandens ir medaus mišiniu, pabarstyti druska. Kepti 45 - 50 minučių 200 C. Aušinti ant grotelių

2009 m. kovo 21 d., šeštadienis

Vainikas su pesto

Lauktuvių būna įvairių. Raudonkepuraitė nešė pyragėlius, po vestuvių duoda gabalą torto. Jei prieš penkioliką metų kas nors man būtų pasakęs, kad į svečius nešiu duoną, tikrai nustebčiau. Dar labiau nustebau, kai ši duona labai patiko mano dukrai. Aiškų, matnakašą ji gali valgyti vietoje pyragaičio, bet kad mano išranki panelė nepabūgo tokio specifinio dalyko, kaip pesto - man tai buvo staigmena. O ir šiandien svečiuose irgi susilaukiau komplimentų ir iš vyresnių ir iš jaunesnių.



25 g šviežių mielių
400 ml šilto vandens
1 šaukštas cukraus
1 šaukštas druskos
600 g miltų
2 šaukštai alyvuogių aliejaus
3 - 4 šaukštai pesto padažo
1 šaukštas aliejaus vainiko formavimui

Mieles ir cukrų ištirpinti šiltame vandenyje, įberti šaukštą miltų ir palaikyti 10 - 15 minučių, kol ant paviršiaus susidarys putos. Likusius miltus ir druską suberti į mielių tirpalą. Užminkyti tešlą, pabaigoje supilti aliejų, ir dar truputį paminkyti. Tešla turi būti minkšta bet nelipni. Palikti tešlą augti maždaug 30 minučių, paminkyti ir palikti vėl augti 30 - 40 minučių. Skardą užkloti kepimo popieriumi, jį patepti aliejumi. Tešlą padalinti į dvi dalis. Kiekvieną rankomis ištempti į stačiakampį ~30 x 40 cm. Stačiakampį patepti pesto, suvynioti ilgąjį vyniotinį, užspausti sujungimo siūlę ir sujungti į žiedą. Peiliu įpjauti bandeles. Kiekvieną truputį pasukti taip, kad pjūvis būtų viršuje. Palikti augti. Kepti ~ 30-35 minutes iki 200C įkaitintoje orkaitėje. (Aš šiandien kiek perkepiau....:/) Įšimti iš orkaitės, pašlakstyti vandeniu ir aušinti ant grotelių :)

2009 m. kovo 19 d., ketvirtadienis

Braškiniai burtai


Arba kaip iš vienos :))))) braškės padaryti daug :)))) Kai šaldytuve daug braškių, o braškių sezonas jau ant nosies (Kas paneigs? Juk laikas bėga net ne dienom, o savaitėms... tik neseniai buvo Kalėdos, o jau tuoj paukščiai atskris), spiria reikalas tas braškes pritaikyti dorai. Tad ir dedu visur, kur tik galima :)


150 ml pertrintų braškių
2 baltymai
100 ml cukraus
5 g želatinos
30 ml vandens
10 - 15 ml citrinos sulčių
15 ml vaisių užpiltinės arba likerio

Želatiną užpilti vandeniu (30 ml) ir palikti išbrinkti. Cukrų užpilti vandeniu (įpilti tiek, kad suvilgytų cukrų) ir išvirti sirupą iki minkšto kamuoliuko . Baltymus išplakti su braškėmis iki standžių putų. Į sirupą sudėti išbrinkintą želatiną ir viską supilti į besiplakančius baltymus. Supilti citrinos sultis, likerį. Plakti baltymus kol atauš. Masę supilti į kremines, į stiklines - kur Jums patinka :) Aš dar stiklinėės šoną papaišiau su šokoladu.

Nesilpnų nervų savininkams. Želė šokolade


Kaip ir minėjau. Teko pažaisti. Bet vienbalsiai nusprendėme, kad verta. Galbūt kitąkart darysiu kaip normalius saldainius, t.y. užpylant šokoladu formelėse, bet meno (art :) ) atžvilgiu tokie nelygus saldainiai man gražesni :))) Ką aš galiu su savimi padaryti, jei penkis kartus sudedama du ir du gausiu penkis skirtingus rezultatus.

Želė pagaminau daugiau, nes žaisti su 200 ml tirpalo tikrai nenorėjau :)

10 g želatinos
400 ml apelsinų sulčių
1 šaukštas cukraus
1 šaukštas citrinos sulčių

10 g želatinos
50 ml vandens
350 ml pieno
1 šaukštas cukraus
1/2 vanilės ankšties

200 g šokolado

Apelsininiam sluoksniui želatiną užpilti sultimis, išbrinkinti ir ištirpinti. Supilti citrinos sultis ir cukrų pagal skonį.

Pieniniam sluoksniui želatiną užpilti vandeniu. Palikti išbrinkti. Vanilės ankštį įpjauti ir bukuoju peilio galu išskobti vidų. Išgramdytas sėklytes sudėti į pieną, taip pat sudėti cukrų ir viską užvirinti. Karštuoju pienu užpilti želatiną ir gerai išmaišyti, kol ji ištirps.

Į metalinę formą (pas mane apvali, 18 cm skersmens) paeiliui pilti vienodą kiekį tirpalų (aš naudojau metalinę matuoklę 80 ml). Kai sustings, žele supjaustyti peiliu nedideliais kubeliais arba išspausti aukštomis formelėmis. Šokoladą ištirpinti, ataušinti tiek, kad neištirpintų želė. Į šokoladą dėti želė gabaliukus, iš visų pusių apipilti šokoladu ir palikti sustingti. Aš tai dariau mažomis fondiu šakutėmis ir ant jų stingdžiau saldainius.
P.S. O kad dar "krūčiau" būtų, galima apibarstyti valgomuoju auksu :P


2009 m. kovo 18 d., trečiadienis

Paprasčiau nebūna :) tai tik pyragas su varške



Nežinau paprastesnio pyrago. Nebent atneštą iš parduotuvės. Bet man kepti namuose pyragai skanesni, net jei jie ir tokie paprasti.

150 g sviesto
1 st. cukraus
2 st. miltų
žiupsnelis druskos

Įdaras
600 g varškės
3 kiaušiniai
1 šaukštas miltų
1 -2 šaukštai cukraus
šviežių obuolių arba džiovintų vaisių (razinos, vyšnios, persikai, supjaustyti smulkiais kubeliais)

Šaltą sviestą sutarkuoti stambia tarka, rankomis sumaišyti su miltais, druska ir cukrumi, kol susidarys trupinukai. 2/3 trupinių supilti į kepimo skardelę (~25 x 35-38 cm). Naudojant obuolius, juos nulupti ir supjaustyti nedideliais gabaliukais. Visus produktus įdarui sumaišyti ir įdarą išpilti ant trupinių. Užbarstyti likusiais trupiniais. Kepti 180 C apie 45 - 50 min.

2009 m. kovo 15 d., sekmadienis

Pasirodo, marinuoti galima ir kiaušinius


Taigi, pa-dam-pa-da-dam.... Jūsų dėmesiui putpelių kiaušiniai, marinuoti piemontiškai. Receptas iš Carina-forum.com, bet aš jį pritaikiau savo reikmėms, todėl rašau jau su pakeitimais :) Mielas ir originalus užkandis, puiki alternatyva visokiausiems kitiems kiaušiniams, pvz. įdarytiems, arba su ikrais, arba su kitais priedais. Beje, manau, kad šį būdą galima puikiai pritaikyti ir kiaušiniams likusiems po Vėlykų. Na tokiems... kurių po to nežinai, kur dėti... :))) Ir nebūtinai putpelių....

12 virtų putpelių kiaušinių (ne virtų putpelių, bet virtų kiaušinių :))))
1 st. kapotų petražolių
6 - 8 skiltelės česnako
400 ml pasatos (pertrintų pomidorų)
100 ml alyvuogių aliejaus
2 šaukštai vyno acto
1 šaukštas medaus
3 aitriosios paprikos
1 nugriebtas šaukštas druskos

Paprikas supjaustyti plonais žiedais, sėklas išvalyti. Suplakti pasatą, aliejų, medų, actą, druską. Česnakus sutrinti trintuve. Kiaušinius subadyti mediniu pagaliuku (dantų krapštuku). Viską sudėti į stiklainį, palikti šaldytuve nakčiai.
Kiaušiniai tai kaip kiaušiniai.... bet marinadą galima šaukštais valgyti :) arba užpilti juo salotas :)

2009 m. kovo 13 d., penktadienis

Sultinys, atrodo, kas čia tokio? :)

Ir išties, kas čia tokio? Tiesiog man atėjo sultininės dienos. Labiausiai tuo džiaugiasi mano dukra, nes tai yra mylimiausia jos sriuba. Drįstu teigti, kad sultinys man visuomet išeina geras - skaidrus, skanus. Žinau, kad vieni teigia, kad sultinys - tai "lavonų nuoviras", bet kiti liepia gerti (valgyti) būtent jį, nes sveika.
Taigi, kaip tai atrodo pas mane? Pirmiausia turi būti
  • ekologiška višta (nebūtinai visa, pilnai pakanka net ketvirtadalio)
  • morkos
  • svogūnai
  • salierai
  • kvapieji pipirai žirneliais
  • juodieji pipirai žirneliais
  • druska
  • įvairios žalios žolelės :)
Kažkada senoje kulinarinėje knygoje išskaičiau, kad lauro lapai vištienos sultiniui netinka, tad ir nededu. Kažkodėl patikėjau, kad taip ir reikia, lygiai taip pat, kaip ir vaikystėje tikime Kalėdų Seniu. Atrodo, jau nebetikime ir dedame lauro lapų, bet staiga Kalėdų senis atsiunčia laišką net su linkėjimais mano geriausiam draugui... Na ir kaip čia netikėti? tad į vištienos sultinį lauro lapų nededu :)
Taigi užverdu vandenį ir įdedu  vištos 1,5 kg  ~ 3 l vandens. Laukiu, kol užverda ir tada ant labai-labai silpnos ugnies leidžiu labai ramiai virti (net ne virti, o kaisti). Po 45 - 50 minučių perkošiu sultinį per tankų audinį (o dar geriau - per popierinį filtrą kavos aparatui (aparato neturiu, bet filtrų - visuomet :) ), vištieną išimu, o į sultinį pridedu degintų daržovių (morkos ir salierai supjaustomi plokštelėmis ir apkepinami ant kepimo skardos iki rudos spalvos, svogūnas gali būti neluptas, bet privalo būti švariai nuplautas; perpjaunamas pusiau ir pjūviais į apačią dedamas ant skardos. Irgi kepamas iki rudumo.) Bet dabar man nėra tokio poreikio, todėl tiesiog dedu stambiai supjaustytas daržoves, įberiu druskos, pipirus ir verdu dar apie 15 minučių. Taip vadinasi, kad verdu, bet iš tikrųjų kaitinu ant mažos-mažos ugnies. Sultinys vėl perkošiamas ir laikomas šiltai. Atskirai galima išvirti makaronų (tai, ką mano dukra labiausiai mėgsta :))) ), iškepti plikytų žirnelių (kažkada jie vadinosi profitroliais, bet dabar kalbininkai taip neleidžia vadinti ... :/) arba kokių nors labai skanių pyragėlių :). Patiekti su kapotomis prieskoninėmis žolėmis.
P.S. Verdantis sultinys - kaip pavaldinys prieš karalienę - kepurė geriausiu atveju turėtų būti rankoje, arba šiaip kur nors toliau padėta.... tad ir nedenkime puodo dangčiu :)

2009 m. kovo 12 d., ketvirtadienis

Sūdytos citrinos pagal Claudia Roden

Keisčiau gali būti tik juodos citrinos... bet juodųjų citrinų pagaminti dar nepribrendau. Nesakysiu, kad šias citrinas galima priskirti sveikam maitinimuisi. Neturėjau savo išaugintų, neturėjau citrinų išaugusiu po marokietiška saule, todėl buvo daug abejonių, ar verta jas gaminti, bet smalsumas nugalėjo. Juolab pasinaudojus dosniais Lietuvos prekybos centrų akcijiniais pasiūlymais.

Taigi sūdytos citrinos mane kuteno jau seniai, nuo to laiko, kai jas paragavau pirmąkart. Keista buvo valgyti tik žieveles, bet tai tik iš pradžių, kol skonio receptoriai nenugalėjo mąstymo stereotipų :) Aišku, valgyti žievelės per stipriai pasakyta, jos veikiau yra pikantišku priedu, nei maistu; bet labai-labai maloniu ir pikantišku priedu :)

Teisingoms sūdytoms citrinoms pagaminti reikia ne mažiau mėnesio, bet didžioji Claudia Roden savo knygose siūlo kiek kitokį būdą.

6 citrinos
6 šaukštai jūros druskos
vanduo
aliejus

Citrinas kruopščiai nuplauti ir įpjauti į 4 segmentus (Claudia Roden siūlo į 8 dalis. Aš taip ir supjausčiau, bet aiškiai susismulkinau. Stambesni gabaliukai geriau... IMHO). Citrinas sudėti į puodą, suberti druską, užpilti vandeniu taip, kad apsemtų, uždengti lėkštute, kad citrinos nekiltų į paviršių ir virti ant silpnos ugnies apie 20-25 minutes, kol žievelė suminkštės. Karštas citrinas sudėti į švarų stiklainį ir užpilti aliejumi. Palikti šaldytuve. Po 3 - 4 dienų galima valgyti :)

2009 m. kovo 11 d., trečiadienis

Kalakutienos filė (pastrama)


Originalus gaminimo būdas ir puikus rezultatas - tai yra "pastrama". Šis receptas internete gyvuoja ne pirmus metus, atsekti, kur buvo pirmtakas tikrai negaliu . Logiškai mąstant turėtų būti arba kuking'e arba goodcook'e.
Labai rekomenduoju - nuostabiai minkšta filė be ypatingų pastangų.

~ 1 - 1,2 kg kalakutienos filė
mėgstamų prieskonių + aliejaus

Pradėti gaminti vakare. Dideliame dubenyje paruošti gana sūrų vandenį (vanduo + druska iki sūraus jūros vandens skonio). Jame užmerkti filė 2 - 2,5 valandoms. Maksimaliai įkaitinti orkaitę. (~240-250C). Paruošti prieskonių mišinį (pas mane - juodieji pipirai, maltos raudonosios paprikos, tarkuotas česnakas (4 -5 skiltelės)). Aliejaus į prieskonius pripilti tiek, kad gautųsi tepi pasta. Filė nusausinti popieriniu rankšluosčiu ir aptepti prieskoniais. Filė padėti ant skardos ir kepti 20 minučių. Po to orkaitę išjungti ir neatidarinėti. Atidaryti tik ryte.

Puikus visokiausių a'la rūkytų mėsyčių pakaitalas :)

2009 m. kovo 10 d., antradienis

Kinrožės arbatos drebučiai su cinamoniniais obuoliais


Žiūrėjau į želatiną, žiūrėjau..... Viskas tas pats - milteliai ir tiek. Ir ką čia dar naujo sugalvojus? Gerai, kad vyras mėgsta kinrožių arbatą :) Tad ir atsakymas buvo čia pat - arbatos drebučiai Šiek tiek neįprasta, ar ne? :) Bet čia užteko visko - ir skonio, ir spalvos, ir gaivumo.
O kaip jums patinka mano taurės? :)


1 l labai stiprios kinrožių (Hibiscus sabdariffa) arbatos
20 g želatinos
1 - 2 šaukštai medaus

1 didelis Granny Smith obuolys
1/2 šaukštelio cinamono
1-2 šaukštai medaus

Drebučiams išbrinkinti želatiną 100 ml arbatos. Išbrinkintą želatiną ištirpinti ir sumaišyti su likusia arbata ir medumi. Supilstyti į indelius ir palikti sustingti.

Obuolį nulupti, supjaustyti kubeliais. Medų ištirpinti, įberti į jį supjaustytą obuolį ir cinamoną, patroškinti 2 -3 minutes. Drebučius patiekti su ataušusiais obuoliais.

Laukite tęsinio :)

2009 m. kovo 7 d., šeštadienis

Kalakutienos vyniotinis su obuoliais



Taigi pasirausiau savo archyvuose ir pamačiau vieną pamirštą receptą. O jis to tikrai nenusipelnė. SM laikais kepdavau jį gan dažnai, po to pamiršau, nes atsirado kitų įdomių dalykų, bet kaip žinia naujas - tai gerai pamirštas senas :) Tad voila:

0,7 kg maltos kalakutienos (geriausiai filė)
2 - 3 riekelės užmerkto piene batono (be plutelės)
4-5 skiltelės česnako
1 vydutinio dydžio svogūnas
1 nuluptas ir supjaustytas kubeliais didelis obuolys
1 kiaušinis
3 šaukšteliai smulkintų šviežių šalavijų
2 šaukšteliai druskos
1 šaukštelis maltų juodųjų pipirų

Viršui:
pusė obuolio
šaukštelis medaus
keli šalavijo lapeliai

Orkaitę įkaitinti iki 190C. Svogūną, česnakus ir batoną susmulkinti smulkintuvu. Kiaušinį paplakti. Visus vyniotinui skirtus produktus sumaišyti. Sudėti faršą į stačiakampę pailgą formą, ant viršaus sudėti labai plonas obuolio skilteles. Kepti 30 minučių, tada pašildyti medų ir plonu sluoksniu patepti obuolius. Viso kepti 60 min. Galima patiekti ir karštą, bet galima ir šaltą. Šiuo atveju vyniotinį ataušinti formoje.

2009 m. kovo 6 d., penktadienis

Be pavadinimo



Ir be recepto :)))) nes tai jogurtinis tortas su persikais, tik pavasario leidinys. Klientė tik pasiteiravo, kaip aš tą želę ten įkišau... Tad nieko naujo. Ir iš viso Vakarų fronte nieko naujo. c) Tingus, ramus gyvenimas su įprastais pabambėjimais.

Buvau šopintis :) aha, toks negeras žodis. Reikėjo tik maisto produktų, bet, kaip ir pridera užsukau ir į Žanos išparduotuvę. Pirmąkart per visą mūsų banketų rengimo istoriją mums dingo indai. Gaila... Nors to ir reikėjo tikėtis... kada nors... :) Tad norėjau pažiūrėti, ar yra kas nors panašaus. Aišku, kad neradau, bet vietų, kur galima nusipirkti indų Vilniuje tikrai daug. Vienintelis dalykas, gal kas žino kokį vaistą, kad jo išgerus, net sutinku, kad vaistus man suleistų.... brrr.... kad pirkčiau tik tą vieną vienintelį reikalingą indą... kitų net nematyčiau. Nes indų parduotuvėse mane apima toks pat jausmas kaip gelbėtoją Rokį pamačius sūrį.

Dėmesio, kam reikalingos kepimo formos tartams ir atviriems pyragams - Šiauries miestelio Žanoje (kur Norfa) - pyrex apvalios gražutės formos 21 cm tik 9 litai. Gražučiai stiklainukai 0,75 l talpos po 4 Lt. Šiuos nusipirkau, nes užsiėmiau konservavimu besibaigiant žiemai. Taikomuoju-dekoratyviniu, todėl esantys namuose sloikai netinka. Eksperimento rezultatai neužilgo :)

Matau, kad Norfos populiarėja. Baaaa, net hliamuriškai-gurmaniškų restoranų savininkai jose apsiprekina. Na ir gerai. Aš irgi kai kuriuos produktus perku tik ten. Ir staiga jaučiuosi lyg prisilietusi prie kažko didelio ir svarbaus. (Ne reklamuoju, ne... tiesiog man geografiškai taip susiklostė... Todėl ir turiu neskausmingą galimybę vienus produktus pirkti maximoje, kitus rimi, o dar kitus - norfoje). Sukretė mane vienas vaizdelis šiandien. Vėl gi iš restoranų prekinimosi serijos. Tik gal ne tokių hliamuriškų. Vėžimėlyje buvo daugybė salotų, pieno ir duonos. labai daug duonos. Ir buvo kraunama dar i dar. Maišeliai su duoną lėkdavo kaip kamuoliai į krepšį, tik mėtomi prasto žaidėjo. Tai pataiko, tai nepataiko... duona krenta ant grindų, vėl ji griebiama, vėl mėtoma. Aš tikrai esu senamadiškų pažiūrų... Pakraupau. Net jei duona dabar ir chemiška....

2009 m. kovo 4 d., trečiadienis

Tiesiog diena....

TTT. (Įprastas internetinis trumpinys, kas nežino - nesakysiu, ką reiškia :)))))) Nesitikėjau. Bet labai-labai dėkoju Beatai iš Beatos virtuvės už garbės raštą. Mano naujagimiui blogui tai didelė garbė.



Kitas dalykas. Šiandien gavau signalinį "Le Cordon Bleu namų kolekcijos" knygos "Šokoladas" egzempliorių. Džiaugiuosi, kad knyga jau išvydo pasaulį ir kitą savaitę jau bus Lietuvoje. kas yra Le Cordon Bleu, manau, sakyti nereikia? Viena žymiausių kulinarijos akademijų ir autoritetų pasaulyje. Labai vertinu jos išleistas knygas už receptų tikslumą, paprastumą, detalius apaiškinimus ir puikius rezultatus. Rytoj nufotografuosiu knygą :)

" Le Cordon Bleu" meistrų šokoladiniai gaminiai išties verti nuodėmės. Receptuose šokoladas derinamas su pačiais tinkamiausiais priedais - šviežiais vaisiasi, pistacijų kremu, romo triufeliais. Laikydamiesi paprastų nurodymų lengvai pagaminsime tikrus kulinarinius šedevrus

Ir labai tikiuosi, kad tai ne paskutinė šios serijos knyga Lietuvoje... (ir šios leidyklos, be abejo :))))

Pavėluotai tęsiu savo pažadą :)

Taigi voila:




Turinys. Nelabai platus... bet kiekvieną receptą norėčiau išbandyti :)



Knyga minkštu viršeliu, bet turi "sparnelius" :)))) todėl labai patvari. Mano angliškos ir lenkiškos tokios pat yra eksploatuojamos penkis-šešis metus ir viskas kuo puikiausiai atrodo :)



Recepte nurodytas sudėtingumas, gaminimo laikas, tikslūs kiekiai, išsamiai nurodyta gaminimo eiga.



ne tik receptai, bet ir labai naudingi "tips'"



Lydytas sviestas


Dabar man net baisu pasidarė. Pasirodo, aš toks antikvariatas, kad prisimenu laikus, kai lydytą sviestą galima buvo nupirkti parduotuvėje. Toje, netoli mano vaikystės namų, į kurią su rašteliu ir suspaudus rublį rankoje eidavau būdama šešerių metų. Įdomu, kas dabar siunčia šešerių metų vaiką į parduotuvę? Vėl bambu :))) O parduotuvė buvo ten, kur dabar Europos viešbutis prie Aušros Vartų. Ten buvo tokių ledų..... mmmmm, ir grietinė mažuose stiklainiukuose su storos aliuminio folijos dangteliu. Pienas buvo su sidabro spalvos dangteliu, kefyras su žaliu ir kartais būdavo visiškai nerealaus dalyko - glaistytų sūrelių.... bet tai buvo taip retai :) Taigi grįžtu prie lydyto sviesto. Kartą paklausiau mamos, kas tai per daiktas, toks geltonas ir tepamas. "Lydytas sviestas. Čia kai normalaus sviesto nėra, nieko gero." Ilgai gyvenau šventai tuo tikėdama. Juk tą daiktą užtepti ant duonos ir valgyti kažkaip noro nekildavo, o kepimas ant sviesto pas mus namuose populiarus nebuvo. Praėjo daug laiko, ir aš tikėdavau tuo lygiai taip pat šventai ir abejonių nekildavo...juolab, kad tas daiktas sėkmingai dingo iš parduotuvių lentynų ir pasirodyti tikrai nesiruošė. Taigi, kai vyras pradėjo pasakoti, kaip skaniai gamina maistą jo mama, aš tai tiesiog praleisdavau pro ausis. Turiu tą prabangą, kad mes mylime viena kitą, nes gyvename labai toli viena nuo kitos. Kai atvažiavome pas vyrą į gimtinę, tikrai buvau nepaprastai nustebusi, kad mano vyro kalbos apie skanų anytos maistą tai ne tuščios kalbos. Kažkas jos tolmoje (taip vadinamojoje vasaros tolmoje - mėsa įdarytų paprikų, pomidorų, baklažanų, kopūstų) buvo tokio, kad galėdavai valgyti nesustojant. Ir numetus nuo svarstyklių ypatingą Ararato slėnio daržovių skonį, vis tiek likdavo kažkas riešutinio, kažkas karamelinio, kažkas nepaprastai skanaus. Gal burtų? Bet, pasirodo, ir lydyto sviesto :) Dabar šitas daiktas apsigyveno pas mane virtuvėje pastoviam gyvenimui.
Tikrai nieko ypatingo. Ypač, kai dabar prekybos centrai vienas per kitą vis skelbia akcijas sviestui. Taigi reikia sviesto. Geriau daugiau, nes lydytas sviestas kuo puikiausiai laikomas ilgą laiką netgi be šaldytuvo.
  • Sviesto;
  • puodo su storu dugnu;
  • laiko.

Sviestą sudėti į puodą ir kaitinti ant mažos ugnies. Laikas nuo laiko nuimti susidariusias putas. Sviestą kaitinti tol, kol jis pasidarys skaidrus, tada perkošti per tankesnį audinį į stiklinį indą. Viskas :) Iš 1,2 kg sviesto man gavosi kiek mažiau nei 0,9 kg ir kaitinau truputį daugiau nei valandą.

2009 m. kovo 2 d., pirmadienis

Putpelių kiaušiniai su basturma

Mezė - tradiciniai Rytų mažieji užkandžiai. Paprastai jų patiekiama tiek daug rūšių, kad ragaujant vis kitą, atrandami nauji skoniai. O juk būtent tai padeda gerai nuotaikai atsirasti. Mezė taip pat yra mėgiami ir Armėnijoje. Tai įvairūs trintiniai, salotos, mažieji mėsos arba žuvies vėrinukai, sūris, raugintos daržovės.
Bet ranką prie širdies pridėjus, kiaušinienės su basturma valgyčiau ir didesnę porciją :) Gaminant mezę, geriausiai imti putpelių kiaušinius, bet normaliai kiaušinienei - vištų :)))))
  • putpelių kiaušinių
  • plonai supjaustytos basturmos
  • lydyto sviesto

Keptuvėje ištirpinti sviestą, basturmos griežinėlius labai trumpai pašildyti svieste (svarbu neperkepti) ir ant viršaus įmušti kiaušinius. Kepti, kol iškeps kiaušiniai.

2009 m. kovo 1 d., sekmadienis

Svogūnų traškučiai


Laaaaaaaabai traškūs. Bet nevalgiau, jų tiesiog reikėjo kitiems tikslams. Be to labai rūpėjo, kaip jie atrodys Rozenthalio šampaninėse :)))) Vivat RIMI :) O dar labai priminė svogūnus iš "Planet Hollywood". Mano virtualios draugės iš "Клуб кулинарных путешествий", Irinos-Ирис recepto variacija. Autorė jį apibūdina kaip svogūnus pasninkaujantiems. Manau, kad šiais svogūnais su malonumu patraškės ne tik pasninkaujantys :)
  • svogūnų
  • druskos
  • cukraus pudros
  • krakmolo
  • miltų
  • saldžiųjų raudonųjų maltų paprikų
  • aliejaus grūzdinimui
  • popierinių rankšluoščių
Svogūnus supjaustyti žiedais. Paruošti sūrų tirpalą iš vandens ir druskos. Užmerkti svogūnus tirpale pusvalandžiui. Tuo tarpu sumaišyti paprikas, persijotus miltus ir krakmolą (lygiomis dalimis) ir dešimtadalį (nuo miltų kiekio) cukraus pudros. Svogūnų žiedus labai gerai nusausinti ir apvolioti miltų mišinyje. Kepti mažomis porcijomis įkaitintame aliejuje. Išimti ir nusausinti ant popierinių rankšluoščių. Tinka prie alaus (o aš jo iš viso negeriu :)))))), prie Beaf Stroganoff, tiesiog patraškėti.... :)

Braškių džemas su aitriosiomis paprikomis



Kaip rodo orai už lango, šis džemas tikrai ne šiandien (vakar ar rytoj) virtas. Aišku, kad tai vasaros namų darbai. Tik taip netyčia išėjo, kad keturi šio džemo stiklainiukai pasimetė rūsyje.... Kadangi aš ten nevaikštau iš principo, tai niekad nežinau kokie lobiai atsiras namuose po eilinio apsilankymo :)))) ir jokios etikėtės nepadeda :))))
Dabar sklerozė. Receptas ar tai iš "Гастрономъ" ar iš "Kuchnia"... Lai atledžia man autoriai... nesurasiu dabar to žurnalo....

1 kg braškių
0,5 kg cukraus
2 vidutinio dydžio aitriosios paprikos
1 šaukštelis citrinos sulčių

Braškes pertrinti (bet ne visiškai; aš tai dariau "žirafa") sumaišyti su c. sultimis ir cukrumi ir kaitinti iš karto iki užvirimo. Virti 5 minutes, nukaisti ir palikti 5 valandoms. Supjaustyti aitriąsias paprikas žiedeliais, sudėti jas į džemą, išmaišyti ir vėl virti iki užvirimo, o po to 5 minutes. Palikti 5 valandoms, po to vėl užvirti ir karštą džemą supilstyti į iškaitintus stiklainius. Užsukti ir apversti.