Labai į mane nepanašu, bet šis tortas buvo gamintas šventės proga. Mūsų. Juk paprastai batsiūvys lieka be batų, kaip žinia... bet šį kartą nedovanojau. Juolab, kad buvo proga paeksperimentuoti su forma. Jei kas neišeitų - savi atleis. Bent turėtų tai padaryti. Bet, iš principo, atleidimo nereikėjo, nes viskas pasisekė neblogai, nors tobulumui ribų nėra. Dabar žinau savo klaidas, tad yra ką taisyti :)
Šventė vyko mažame restoranėlyje "
Užupio klasika". Mes pasirinkome šį restoraną pirmiausiai dėl jo dydžio. Svarstėme ir kitus variantus, bet norėjosi intymumo ir neturėjimo nepažįstamų žmonių pašonėje. Taip pat turėjome atsižvelgti ir į mūsų svečių skonį bei poreikius - jokių cepelinų ir jokių molekulinių fju-fju-fju (Javi, atleisk :D :D :D)- viduriukas. Taip pat nesinorėjo ieškoti maisto lėkštėje ir spėlioti, kas tai. Rūpėjo tiesiog normalus, elegantiškas ir skanus maistas. Kad šventė būtų maloni visiems mums. Viena iš pagrindinių pobūvio valgiaraščio sudarymo taisyklių bent jau man yra tai, kad maistas pirmiausia atitikti svečių skonį, estetinius poreikius. Eksperimentuoti reikia atsargiai :) o degustacijoms skiriamas kitas laikas.
Išties patalpa maža, mūsų buvo 18, bet buvo vietos ir saksofonui ir šokiams, nors daugiau svečių gal ir ankštokai jaustųsi. Aišku, yra dar viena salytė atskira, bet kai renkasi viena kompanija (tokia kaip mūsų, galbūt kiti svečiai ir visai normaliai jaustųsi atskirai), tai norėtųsi būti prie vieno stalo. Salytę išnaudojome šiaip pasišnekučiavimams, pabendravimui.
Maistas labai skanus, labai daug naminių patiekalų - restorane keptos duona, bandelės prie sriubos, restorano savininkės pačios vytinta mėsa, normalus doras kompotas iš šeimininkų augintų aviečių. Labai skani baravykų sriuba, maloniai nuteikė tai, kad ne tyrsriubė, nes, tiesa pasakius, man tas madingas vaikiško maistelio gaminimas iš normalaus maisto nelabai prie širdies. Mano vaikis užaugęs, tad jau nebegrįžtų prie "ištakų" :D. Pomidorai su mocarela tai klasika :) bet avokadas jai nepamaišė, juolab, kad buvo tikrai skanus, o ne medinis. Taip pat buvome pasirinkę tris karštuosius patiekalus - svečiai galėjo patys pasirinkti iš siūlomo valgiaraščio. Nelabai galiu vertinti kitų patiekalų, bet mano vištienos krūtinėlė su špinatais buvo nerealiai sultinga, minkšta ir vėl gi - labai malonus niuansas - įdaryta šviežių špinatų lapieliais su česnakais, o ne šaldytų špinatų mase. Galbūt norėčiau kiek kitokio padažo, nei patiekiamas prie jos aviečių padažas, o galbūt ir nenorėčiau.... Aviečių padažas labai tinka, bet gal pagal nuotaiką man būtų artimesnis koks nors baltas padažas su šviežaias peletrūnais ir citrina? Puikiai pakeptos daržovės - traškios, sultingos. Baklažanų suktinukai su feta ir granatais labai sužavėjo mūsų svečius, taip pat kaip ir kiti patiekalai. Agha, sūrių mėgėjai turėtų užsisakyti daugiau sūrio, nes siūlomos porcijos vis dėl to mažokos. Čia taip, šiek tiek kritikos juk turiu pažerti, ar ne?
Aptarnavimas - labai dėmesingas ir neįkyrus, aplinka labai maloni ir jauki. Visi mūsų svečiai liko patenkinti, o kas iš to seka - likome patenkinti ir mes. Su ramia sąžine galiu rekomenduoti
Užupio klasiką nedidelei šventei :)
Iš mano pusės - kaip visuomet... irgi klasika :)
Želė tortas su vaisiais ir putojančiu vynu
3 l
Uogų sluoksniui
450 ml šaldytų trintų braškių su cukrumi
4-5 mėtų lapieliai
50 ml šalto virinto vandens
10 g želatinos
- Želatiną užmerkti 100 ml vandens.
- Braškes dar kartą sutrinti kartu su mėtomis.
- Išbrinkintą želatiną ištirpinti ir viską kartu sumaišyti.
Putojančio vyno sluoksniui
500 ml putojančio vyno
250 ml vandens želatinai užmerkti
20 g želatinos
1 - 2 šaukštai miltelinio cukraus
1 šaukštelis trintos citrinų žievelės
- Citrinos žievelę suberti į vyną, palikti pastovėti 15-20 minučių
- Želatiną išbrinkinti vandenyje ir ištirpinti, suberti miltelinį cukrų, išmaišyti.
- Putojantį vyną perkošti ir sumaišyti su išbrinkinta želatina
Grietinėlės sluoksniui:
400 ml grietinėlės (12 proc.)
50 ml cukraus
1vanilės ankštys
10 g želatinos
50 ml vandens
- Grietinėlę užvirinti su cukrumi ir perpjauta išilgai vanilės ankštimi, sumažinti ugnį ir pakaitinti 5 minutes (stebėti, kad skystis smarkiai neišgaruotų).
- Perkošti.
- Želatiną užmerkti vandenyje, ištirpinti ir sumaišyti su grietinėle.
Skaidriam sluoksniui
300 ml cukraus sirupo išvirto iš vandens ir cukraus santykiu 8:2
7 g želatinos
- Želatiną užmerkti sirupe, išbrinkinti, o po to ištirpinti.
Panaudoti vaisiai: melionas (na gerai, ne vaisius, persikai, granatai, apelsinai, braškės
Želė formuoti pagal pageidavimą
Vėl gi norėčiau pastebėti, kad iš taurės išimamas želiukas nelabai gražiai, jei taip tiesą pasakius - visai negražiai, ypač, kai aš jau pradėjau jį išiminėti kiaurasamčiu :)))) . Bet po to efekto, kurį jis padaro per visą vakarą, vaizdą lėkštėje man atleido.
Aišku, vien tik želė neapsiėjo. Kadangi man dabar "fejerverkų" fazė, tad tortas buvo su fejerverkais.
Triufelis. Kaip matosi, mažai kuom skyrėsi, na tik forma ir svoriu. Deja, labai nesėkmingai nuvažiavo... kažkam turėčiau labai padėkoti, bet... ką padarysi. Nors aišku, pagrindinis akcentas buvo želiukas :)
Kaip matosi, nepaisant to, kad šventėje buvo tik 18 žmonių, gigantomanija buvo prasiskverbusi. Želiuko buvo 6 l, šokoladinio torto - 5 kg, o armėniško konjako "buteliuko" talpa - 2,5 l. Ir, žinokite, atgal niekas neatkeliavo :D Štai taip atrodė... :"buteliukas" (Apie tai, ką galima vadinti konjaku žinau, bet vadinsiu taip, kaip pavadinau ). Tad leiskit pristatyti - NAIRI. 20 metų išlaikymo (statinėse :)), o dar šitam buteliui metų virš 30 ir jo kaina yra 28 руб. 10 коп. - tikrai nemaži tų laikų pinigai. Tad sudėjus visą "išlaikymą", ir tai, kad Nairi gamybai naudojami iki 70 metų išlaikymo spiritai, tam konjakui metų net sunku suskaičiuoti kiek :) O šito butelio kelias į Lietuva - tai atskira istorija :) bet ją papasakosiu kiek vėliau, kai sueis senaties terminas. Juk tai buvo kontrabanda.... net ir prieš gerus kelis metus...