Kai norisi kažko lengvo ir visai nesinori gaminti. Po kelių dienų mėsėdiškumo ir kelionių nuo vieno stalo iki kito, ne mažiau nukrauto visokiu skaniu maistu, aišku norisi ko nors kito. Pakelis neįprastų, rudos spalvos makaronų erzino mane jau kelios dienos, todėl susijaudinimas pasiekė kulminaciją ir... užstačiau vandenį virti makaronams.
Pirmi įspūdžiai buvo okie, kad beverdant makaronai maloniai kvepėjo šiltu, riešutiniu kvapu. Išvirusiais makaronais teko pasidalinti su dukra, kuri juos valgė be nieko. Kaip saulėgrąžas.... O aš pasielgiau kaip tikra moteris, kuri iš nieko gali padaryti kelis dalykus - skrybelę, dramą ir salotas. Skrybelę praleisime, nes tai - ne mano fasonas, dramų man užteko, o štai salotų mažai nebūna.
Salotos iš to, kas buvo po ranka
Po ranka buvo:
- 6 vyšniniai pomidorai
- 80 g mocarelos
- 1 nedidelis agurkas
- sauja juodųjų alyvuogių
- sauja šaldytų bazilikų lapelių (aišku, kai bus švieži, bus dar skaniau)
- česnako skiltelė
- makaronai
- vynuogių kauliukų aliejus (nemėgstu aš alyvuogių aliejaus, nemėgstu...)
- šlakelis balzaminio acto
- druska
Makaronus reikia išvirti pasūdytame vandenyje, nupilti, o makaronus pašlakstyti aliejumi, kad nesuliptų. Česnako skiltele ištrinti salotinę. Pomidorus, agurkus, mocarelą, alyvuoges supjaustyti ir viską sumaišyti. Šiek tiek aliejaus, druskos, balzaminio acto, baziliko. Sumaišyti ir mėgautis :)
Makaronų portretas:
