Liepa visuomet turtinga tortų. Bent jau taip pas mus viskas susklostė. Bet ne šiemet. Sesuo išvažiavo, mano draugei ne iki šventimų. O savo tortadienį paverciau pyragadieniu, nes i gamta nesinorejo vežtis tortų. Karšta :)))) Sugebu gi net ir visiškoje baloje rasti dieną, kai lietus ilsisi. Taip yra jau daug metų. Nors norėjau iškepti tortą bent jau sau, bet laiku neprisiruošiau, o dabar jau seniai po :))))
Šitas tortas - dovana vienam nerealiam, nuostabiam žmogui. Labai noriu, kad tortas jos šeimai patiktų :) Padariau savo mėgstamą Varškės sūrelį. Viršų papuošiau vyšniomis. Jos tokios aprasojusios... šaltos :) bet dengti želatina nesinorėjo...
