AVELUKAS
Tikrai nežinau, kaip šis augalas vadinamas lietuviškai. Su armėnų botanikais nelabai turiu ryšių, o visa ta informacija, kurią turiu neleidžia man vienareikšmiškai teigti kad yra būtent ta, arba kita rūgštynių rūšis. Tad aprašomuoju būdu pasakysiu, ką žinau :) kai turėsiu tikslių botaninių žinių - papildysiu :)
Taigi, kas toks paslaptingas avelukas? Ogi laukinės kalnų rūgštynės. Beje, jos nėra labai dažnos ir Armėnijoje, gal todėl ta informacija ir yra gana įvairi. Bet kaip bebūtų, labai džiaugiuosi, kad jų gavome.
Kalnų rūgštynės nevartojamos šviežios, jos yra supynamos į kasas ir džiovinamos. Verdamos sriubos, gaminamos salotos ir kiti patiekalai. Prieš gaminant kasos išpynamos, rūgštynės perplaunamos šiltu vandeniu ir trumpam užmerkiamos.
Štai toks portretas iš arčiau,
o toks iš toliau :))))
Armėniška sriuba su lęšiais ir aveluku
maždaus 30 cm ilgio aveluko kasa
1 stiklinė lęšių
2-3 bulvės
1 svogūnas
1 morka
1-2 šaukštai lydyto sviesto
sauja džiovintų slyvų
druskos, pipirų
pagal pageidavimą - česnakų ir petražolių patiekimui
Aveluką kruopščiai perplauti šiltu vandeniu ir užmerkti valandai. Storo puodo dugne svieste pakepinti smulkiai supjaustytus svogūnus ir morką, supilti vandenį (~1,5 l), sudėti supjaustytą aveluką, virti 20-30 minučių, suberti lęšius, dar pavirti 15 minučių, sudėti supjaustytas bulves ir džiovintas slyvas. Įberti druskos ir pipirų. Virti, kol išvirs bulvės. Galima patiekti su smulkintais česnakais ir petražolėmis.