Dabar man net baisu pasidarė. Pasirodo, aš toks antikvariatas, kad prisimenu laikus, kai lydytą sviestą galima buvo nupirkti parduotuvėje. Toje, netoli mano vaikystės namų, į kurią su rašteliu ir suspaudus rublį rankoje eidavau būdama šešerių metų. Įdomu, kas dabar siunčia šešerių metų vaiką į parduotuvę? Vėl bambu :))) O parduotuvė buvo ten, kur dabar Europos viešbutis prie Aušros Vartų. Ten buvo tokių ledų..... mmmmm, ir grietinė mažuose stiklainiukuose su storos aliuminio folijos dangteliu. Pienas buvo su sidabro spalvos dangteliu, kefyras su žaliu ir kartais būdavo visiškai nerealaus dalyko - glaistytų sūrelių.... bet tai buvo taip retai :) Taigi grįžtu prie lydyto sviesto. Kartą paklausiau mamos, kas tai per daiktas, toks geltonas ir tepamas. "Lydytas sviestas. Čia kai normalaus sviesto nėra, nieko gero." Ilgai gyvenau šventai tuo tikėdama. Juk tą daiktą užtepti ant duonos ir valgyti kažkaip noro nekildavo, o kepimas ant sviesto pas mus namuose populiarus nebuvo. Praėjo daug laiko, ir aš tikėdavau tuo lygiai taip pat šventai ir abejonių nekildavo...juolab, kad tas daiktas sėkmingai dingo iš parduotuvių lentynų ir pasirodyti tikrai nesiruošė. Taigi, kai vyras pradėjo pasakoti, kaip skaniai gamina maistą jo mama, aš tai tiesiog praleisdavau pro ausis. Turiu tą prabangą, kad mes mylime viena kitą, nes gyvename labai toli viena nuo kitos. Kai atvažiavome pas vyrą į gimtinę, tikrai buvau nepaprastai nustebusi, kad mano vyro kalbos apie skanų anytos maistą tai ne tuščios kalbos. Kažkas jos tolmoje (taip vadinamojoje vasaros tolmoje - mėsa įdarytų paprikų, pomidorų, baklažanų, kopūstų) buvo tokio, kad galėdavai valgyti nesustojant. Ir numetus nuo svarstyklių ypatingą Ararato slėnio daržovių skonį, vis tiek likdavo kažkas riešutinio, kažkas karamelinio, kažkas nepaprastai skanaus. Gal burtų? Bet, pasirodo, ir lydyto sviesto :) Dabar šitas daiktas apsigyveno pas mane virtuvėje pastoviam gyvenimui.
Tikrai nieko ypatingo. Ypač, kai dabar prekybos centrai vienas per kitą vis skelbia akcijas sviestui. Taigi reikia sviesto. Geriau daugiau, nes lydytas sviestas kuo puikiausiai laikomas ilgą laiką netgi be šaldytuvo.
- Sviesto;
- puodo su storu dugnu;
- laiko.
Sviestą sudėti į puodą ir kaitinti ant mažos ugnies. Laikas nuo laiko nuimti susidariusias putas. Sviestą kaitinti tol, kol jis pasidarys skaidrus, tada perkošti per tankesnį audinį į stiklinį indą. Viskas :) Iš 1,2 kg sviesto man gavosi kiek mažiau nei 0,9 kg ir kaitinau truputį daugiau nei valandą.
