2010 m. gruodžio 16 d., ketvirtadienis

KVIETIMAS

Šiandien be recepto. Citata iš Rugutės fondo internetinio puslapio


Jau šešerius fondo veiklos metus mus nuolat lydi žinojimas, kad kiekvieną dieną, kiekviename žingsnyje esate drauge su mumis. Tik Jūsų buvimas, nuoširdi pagalba, ištiesiama draugystės ranka sukūrė beribės meilės ir geranoriškos pagalbos kupiną erdvę, kurioje pagalbą ir paramą randa su sunkia liga kovojantys vaikai.
Todėl būtent į Jus – Rugučiukų draugus, išsibarsčiusius po visą pasaulį – šiandien drįstame kreiptis pagalbos. Ieškodama finansavimo galimybių, „Rugutė“ praėjo atranką ir gavo galimybę patalpinti savo kvietimą prisidėti prie kokybiškesnio gydymo ir socialinės pagalbos suteikimo Lietuvos ligoniukams tinklalapyje www.globalgiving.org.
Šiuo metu mums paskirtas „bandomasis“ laikotarpis – jeigu iki gruodžio 22 d. fondas surinks 4000$ paramos iš 50 skirtingų donorų, mes įgysime teisę nuolat teikti projektus ir rinkti lėšas šiame tinklalapyje. Todėl iš visos širdies prašome visų – pasidalinkite su savo draugais, pažįstamais informacija apie projektą, o tie, kurie galite, prisidėkite prie projekto parama. Net ir pati mažiausia Jūsų auka bus be galo vertinga bei svarbi dovanojant mažiesiems ligoniukams tai, ko šiandien jiems labiausiai reikia – medicinines priemones, vaistus, svarbių tyrimų atlikimo užsienio klinikose apmokėjimą, socialinę pagalbą.

2010 m. gruodžio 14 d., antradienis

Kalėdiniai meduoliai II 2010

Tęsiu meduolių seriją :) Vis tie patys. Yra pavojus, kad ne visi nepuošti susilauks makiažo... dingsta, dingsta, dingsta...

Kadangi dainos žodžiai tie patys, tai nesikartosiu :)

Piešiu popierine tūtele ir iešmeliu šašlykams. Nemakiažintus meduolius laikau dėžėje su apelsinų žievelėmis. Skoniui - gerai, o formai ne... kažkodėl jie man šiek tiek deformavosi... bet kaip kvepia... :)


Labai pasiilgau gėlių... kas pasakė, kad jos negali dabar žydėti? :)



2010 m. gruodžio 12 d., sekmadienis

Kalėdiniai meduoliai 2010




Meduoliukai. Šituos gaminau pagal receptą iš lenkiško CinCin forumo.


Realiai likau juo nelabai patenkinta, nors tešla gana paklusni. Bet žiauriai auga ir kažko jai trūko. Tad kitas partijas kepiau kitaip, ir tuo rezultatu likau labai patenkinta. Antri meduoliukai dar nepuošti :) Dedu tą receptą, kuris man tiko.

700 g 812 miltų
150 g miltelinio cukraus
50 ml aliejaus
50 g sviesto
100 ml tamsaus medaus
4 kiaušiniai
1 šaukštelis sodos
1 šaukštas kepimo miltelių
1/2 šaukštelio maltų juodųjų pipirų
1 šaukštas cinamono
1 šaukštelis maltų gvazdikėlių
1 šaukštelis maltų kardamonų
1/2 šaukštelio maltų kvapiųjų pipirų

Sviestą, aliejų ir medų ištirpinti, į šiek tiek pravėsusią masę įmušti kiaušinius ir gerai išmaišyti. Miltus persijoti kartu su milteliniu cukrumi, soda ir kepimo milteliais. Suberti prieskonius. Viską sumaišyti ir užminkyti tešlą. Plonai kočioti ir spausti norimos formos sausainius. Kepti 5-6 minutes 200 C.

Glajui miltelinį cukrų sumaišyti su kiaušinio baltymu, kad gautųsi tąsi masė. Glajų dėti į tūtelę ir piešti norimus raštus.

Šitie man skanesni ir malonesni darbui. Na o puošimas bus rytoj :)

2010 m. gruodžio 6 d., pirmadienis

Mielinės Jerevano spurgos


Vienas iš labai ryškių Jerevano įspūdžių - spurgos. Keista? Bet jos yra neatsiejama Jerevano landšafto dalis. Tokia kaip dainuojantys fontanai, Matenadaranas, jaunojo vyno kvapas šalia konjako gamyklos arba kažkur tolumoje skęstantis debesyse Araratas. Jei paklastum jerevaniečio, kur parduodamos skaniausios spurgos, kiekvienas pasakys... bet kiekvienas pasakys savo mėgstamiausią vietą - ar tai būtų kavinė netoli konditerinio fabriko Grand Candy, arba buvęs Kirovo parkas, kur kažkada spurgas parduodavo neturintis vienos rankos Gevorgas... arba dar kokią nors. Kiek neįprastos formos - plokščios, tiprstančios burnoje, įdarytos plikytu kremu... tikras skanumėlis :)
Beieškodama recepto Samovare netyčia sukėliau spurgų kepimo flešmobą :))) kurio rezultatais ypatingai džiaugėsi mano vyras. O štai dukra yra kitokių, lenkiškų spurgų mėgėja, tad po Trijų Karalių iki pasninko teks kept, kept, kept būtent jas :)




20 g mielių
250 ml šilto vandens
0,5 kg miltų
50 g cukraus
1 trynys
50 ml aliejaus
50 ml degtinės
žiupsnelis druskos

Kremui:
1 trynys
2 šaukštai miltų su nedideliu kaupu
100 g cukraus
250 ml pieno
0,5 vanilės ankšties

0,5 ml aliejaus gruzdinimui
26 cm skersmens keptuvė gruzdinimui

Mieles ištrinti su 1 šaukštu cukraus, supilti vandenį ir 2-3 šaukštus miltų, kad gautųsi tirštesnė masė. Palikti 15 minučių, kad viršuje susidarytų "kepurėlė". Tuomet sudėti likusius produktus ir užminkyti tešlą, kol bus glotni ir nelips prie dubenelio sieneliu. Tešla bus kietoka. Palikti augti 45-50 minučių, kol paaugs dvigubai.

Kol tešla auga pagaminti kremą:
Trynį paplakti su 50 ml pieno, ir palaipsniui supilti į miltus nuolat plakant, kad nesusidarytų gumulėliai. Vanilės ankštį išskobti į pieną, taip pat į pieną suberti cukrų užvirinti. Verdantį sirupą supilti į trynio ir miltų masę ir pakitinti nuolat maišant kol masė sutirštės. Kremas turi būti tirštesnis, nes juo reikės įdaryti spurgas prieš kepant.

Tešlą iškočioti maždaug 0,7-0,8 cm storiu, išspausti apskritimus 10 cm skersmens. Į tešlos apskritimo viduriuką įdėti šaukštelį arba kiek daugiau kremo. Labai gerai užspausti, suformuoti paplotėlį ir palikti augti 10-15 minučių. Kepti spurgas ant vidutinės kaitros. Išimti ant popierinių rankšluosčių, kad susigertų aliejus. Gausiai pabarstyti milteliniu cukrumi.

Recepto originalas

2010 m. lapkričio 29 d., pirmadienis

Armėniškas štrudėlis su džiovintais vaisiais


Dar iš senų atsargų... tad kepimas įvyko neakivaizdiniu būdu ir nuotraukos gulėjo gal metus Bet receptas vertas išvysti dienos šviesą. Prieš kelis metus pamačiau jį vienoje tv laidoje. Labai vykęs ir kvapnus kepinys.

500 g sluosksniuotos bemielės tešlos
sauja razinų
sauja džiovintų abrikosų
sauja džiovintų slyvų
3-4 džiovintų persikų puselės
1 rūgštus obuolys
1 šaukštelis cinamono
3-4 grūsti gvazdikėliai
žiupsnelis grūstų kardamonų
1 šaukštas cukraus
kiaušinio patepimui

Obuolį nulupti ir supjaustyti kubeliais. Taip pat supjaustyti džiovintus vaisius. Prieskonius sumaišyti su cukrumis ir sumaišyti su vaisiais. Tešlą truputį pakočioti, sudėti įdarą ir suvynioti vyniotinį. Patepti kiaušinio plakiniu ir kepti 180°C minučių 20.


2010 m. lapkričio 26 d., penktadienis

Mielinis vyniotinis su kakava

Lygiagrečiai su Beata iš Braškių su pipirais mėgavausi to nerealaus skonio pyragu. Ir taip pat lygiagrečiai leidausi eksperimentuoti to recepto beieškant. Deja, su liūdėsiu turiu pasiguosti, kad mano kepimo džiaugsmai kuriam laikui liaujasi dėl techninių aplinkybių. Tad artimiausiu laiku kito "bulkos" recepto nebus.

Taigi, kalbant apie panašumą, 4 balai iš 10, bet kalbant nepriklausomai nuo to skonio - labai purus, nesaldus, puikiai tinkantis pusryčiams su varške arba uogiene. Įsirašau ir tikrai kepsiu dar kada nors.

20 g šviežių mielių
125 ml pieno
50 g cukraus
120 g sviesto
3 tryniai
1 vanilės ankšties vidus (nebūtinai)
žiupsnelis druskos
500 g miltų +1 šaukštas su kaupu
1 šaukštas su kaupu tamsios kakavos
1-2 šaukštai karšto vandens

Pabarstymui
1 šaukštas sviesto
1 šaukštas cukraus
1 šaukštas miltų
1 šaukštas kakavos

Mieles ištirpinti šiltame piene su šaukštu cukraus ir ir dviems šaukštais miltų (iš 500 g). Turi gautis skysta kaošelė. Palikti augti 10-15 minučių. Trynius paplakti šakute, šaukštelį atidėti, likusius - mediniu šaukštu ištrinti su cukrumi ir su druska, supilti į mieles, suberti miltus (be to šaukšto,) truputį paminkyti ir supilti ištirpintą sviestą ir sudėti vanilę. Minkyti, kol tešla bus lygi ir glotni. padalinti tešlą į dvi dalis, kakavą užpilti karštu vandeniu, išmaišyti ir įminkyti į vieną dalį tešlos. Jei tešla ženkliai suskystės, įberti likusius miltus. Palikti tešlą augti 30-40 minučių, po to trumpai perminkyti ir vėl palikti augti - valandai. Tešlas padalinti į dvi dalis, iškočioti, sudėti kakavinę tešlą ant baltos ir tampriai suvynioti. Turi gautis du vyniotiniai. sudėti juos į stačiakampes keksines formas (standartinės, tik trumpesnės, 20 cm). Palikti augti formose. Pabarstymui sutrinti visus produktus i smulkius trupinius. Šaukštelį trynių paplakti su trupučiu vandens, plakiniu patepti vyniotinius, užberti trupinių. Orkaitę įjungti iki 180 °C, įdėti vyniotinius į neįkaitusią orkaitę ir kepti apie 45-50 minučių. Patikrinti medine balanele. Aušinti formose, o po to ant grotelių.

2010 m. lapkričio 23 d., antradienis

Šešioš žašyš šu šešiaiš žašyčiaiš

Labai ilgai ruošiausi parašyti apie šitą žasies renginį. Tai vienas, tai kitas, o ir Beata štai čia taip puikiai papasakojo kas vyko, kodėl vyko ir kaip vyko, kad man net neliko apie ką ir rašyti. Bet pabandysiu truputį papildyti Beatos pasakojimą. Tad nuo pradžios. Kai perskaičiau laikraštyje, kad Lenku namuose Vilniuje organizuojamas toks renginys, iš karto žinojau kad eisiu. O dar tokia smagi kompanija susirinko. Nors organizatorių buvo spėliota, kad renginy dalyvaus 10-12 dalyvių (bent jau tiek bilietų buvo parduota iki to laiko), vis tiek, mes merginos protingos, atėjome gerokai prieš renginį ir su malonumu atsisėdome pačiame priekyje.


Ilgokai stebėjome žąsies kūnelį, smagiai bendravome, tad net nepastebėjome, kad mums už nugarų susirinko visai ne dešimt dalyvių, o keliskart daugiau.

Šefas Artur Moroz kartu su padėjėju. Šefas yra vienas Slow Food judėjimo iniciatorių ir koordinatorių Lenkijoje. Labai žavus, puikiai mokantis bendrauti su auditorija, žinantis ką sako ir mokantis tuo pasidalinti su kitais.

Taigi prie reikalo - žiūrovams po vyno taurę, o šefas prie žąsies. Pirmiausia - žąsies liposakcija. Nuimami riebalai. Labai vertingas produktas, tad juos reikia saugoti ir daboti, o jei yra galimybė - tai ir kaupti, arba naudoti iš karto, jei yra toks poreikis.

Toliau šefas išėmė kepenis, skilvius, ilgai ieškojo širdies... kai jau buvo nusprendęs, kad žąsis sielos neturi, pasirodo, kad turi.

Sparnų galiukus nupjovė, nes kepimui jie nereikalingi, o be to ir degs. Geriau tiks sriubai.

Dabar tokiu gražiu judėsiu įpjovė kulšeliu su visu kūnu sujungimus

ir trekšt - tiesiog perlaužė. Beje, šefas nepatarė pjauti žąsies kaulų. Nei žalios, nei paruoštos. Žąsies mėsa nupjaunama nuo kaulų ir patiekiama be jų. Kaulai labai kieti ir skylinėja į aštrius šipulius, tad reikia to vengti.


Na o čia jau žąsis be filė, kurią šefas siūlė ruošti neperpjaunant, nebent to būtinai reikia patiekalui. Galima tą filė tiesiog suvynioti, galima kuo nors prikimšti, vytinti, rūkyti. Net Pone Tade yra paminėtos tos žąsų filė pusytės, tokiomis pat, beje vaišino ir mus.

O štai ir jos - vytintos ir parūkytos. mmmmm..... :) Skonis nerealus. mano pirmas favoritas


Antras mano favoritas - žąsis troškinta raugintose kopūstuose. Kaip sakė šefas - paprasčiausias patiekalas pobūviui. Toks skanus, kad kopūstų jau priraugiau. Gavosi - nuostabūs, traškantys... reik eit žąsies medžiot :)


Bendras stalas atrodė taip:


patiekalus aprašė Beata, tad nesikartosiu.

Viskas buvo nerealiai skanu, labai daug, informacija naudinga ir laiką praleidome labiau nei puikiai. Iš pradžių kiek skeptiškai žiūrėjau į tą visą malonumą, bet labai džiaugiuosi, kad mano abejonės nepasitvirtino. Kainavo šitas malonumas - 40 litų, ir buvo vertas kiekvieno cento. Ir jei Lenkų namai organizuos dar kartą tokio pobūdžio renginį lėksiu kiek įmanydama. Štai.

P.S. Beata, nemanyk, kad tu viena tą bulką kepei... arba bent kažką panašaus. ))))