Atėjo toji sausio savaitė, kurią kasmet pradedu net miegoti orkaitėje... na, geriausiu atveju ant kilimėlio prie orkaitės. Šiais metais norai, bent jau pusė jų buvo išreikšta gana griežtai. Prieš mėnesį pamačius croquembouche, kurį dariau step-by-step žurnalui "Ji", mano dukra pasakė, kad kitokio torto savo gimtadieniui ji nenori. Kad net nesiūlyčiau - šitą perskaičiau jos žvilgsnyje, nes tiek įžulumo ji garsiai nereiškia, nes vis dėlto ji yra puikiai išauklėta. :) Bet kitą vertus, irgi neturiu tiek įžulumo tokia proga prieštarauti savo mergaitei. Papuošimui buvo išrinktos žvaigždės.
Pasakyta - padaryta.
Tešlą dariau pagal genialų Pierre Hermé receptą
Kremo proporcijas keičiau.
Kremui:
600 ml pieno
4 tryniai
6 šaukštai cukraus
30 ml krakmolo
500 g šokolado
50 g sviesto
Vanilės ankštis
Glajui
200 g šokolado
50 g sviesto
150 ml grietinėlės
Pieną užvirinti su perpjauta vanilės ankštimi, ugnį sumažinti ir virti ant mažos ugnies 5 minutes. Išsukti trynius su likusiu cukrumi ir krakmolu, užpilti per sietelį verdančiu pienu ir kaitinti ant mažos ugnies nuolat maišant, kol masė sutirštės. Sudėti susmulkintą šokoladą, gerai išmaišyti, po to įdėti sviesto ir vėl išmaišyti. Uždengti kremą plėvele (tiesiog padėti ant paviršiaus) ir ataušinti.
Ataušusius pyragaičius įdaryti kremu. Šio atveju teks pasidarbuoti antgaliu su ilgu galiuku, nes pyragaičių krokembušui pjauti nepatariama.
Glajui ištirpinti šokoladą su sviestu ir grietinėle, išmaišyti.
Tortas buvo surenkamas ant floristinio kūgio, kadangi jis buvo transportuojamas, pyragaičius tvirtinau dantų krapštukais, jeigu jis būtų renkamas toje vietoje, kur būtų valgomas, užtektų ir glajaus.
Gali kilti klausimas, kaip tokį tortą valgyti. Padoriuose namuose, pausipuikavęs ant švenčių stalo, krokembušas išnešamas į virtuvę ir grįžta jau padalintas. Nepadoriuose namuose darbuojamasi pirštais (arba šalia padėtu peiliu) ir servetėlėmis.
Dukros gimtadienio proga parodysiu meškį. Jis tikrai to nusipelnė. Vien už tai, kad buvo tampomas už vienos ausies. Už kelerių metų jis švęs savo penkiasdešimtmečio jubiliejų, o dar lyg šiol moka kalbėti. Arba verkti. Čia jau nepasakysiu - kaip kam labiau atrodo. Labai garbingas meškis, nepaisant savo išsiuvinėtos nosies ir žvairuojančių akių. Be to jis pats labai gražiai moka parodyti štai tokią šypsenėlę :P . Įdomu, kodėl žaisliniai gyvunėliai taip dažnai rodo liežuvį?....
