Ir vėl tortai

Smagus savaitgalis. Net nesitikėjo. Na ir aišku su tortais. Abudu po ~6 kg. Kadangi taip išėjo, kad tiesiog nesigalvojo, tai prisiminiau vieno savo mėgstamiausio dėstytojo žodžius (kurie, beje, gelbsti dažnai): kai nežinai, kaip daryti - daryk klasiką. Ji nepaves. Tai ir padariau savo klasiką - įprastą želiuką ir paukščių pieną. Dovanu. Net puošiau taip, kaip įpratau, staiga pajutau, kad žiūrint kaip kepa plikytukai gaudau tokį kaifą... tiesiog fantastišką.
Paukščių pienas beveik dingo akimirksniu, tik keli gabaliukai išsisaugojo tiems, "kto v more". Deja, prie tų, kto v moe prisijungė mano pasiligojęs vaikelis. O gaila, nes ir ji norėjo, ir jos laukė. O buvo žmonių 30. Ir kad taip patvarkytų didžiulį tortą po puikių ir skanių vaišių "Steakhouse Helios" - tai man širdis dainavo. Ot.
Na o želiukas pirmiausia buvo skirtas prie šampano, jei išlošim prieš amerikonus, bet nepaisant to, kad neišlošėm, vis tiek ir gėrėm ir valgėm :)

Vokiškas konditerinis žurnalas. Pagyrų puodas

Aš kaip visuomet, naudoju internetinę erdvę PR-ui :))) ir pagyroms :) kad tiesiog nemanytumete, kad karščiai man visai davė per galvą ir guliu kojas užvertusi nieko neveikdama :) šiek tiek tos veiklos yra...


Taigi, mano želė "master klas" vokiečių konditeriniame žurnale Magie Des Zuckers


Labai.... labai džiaugiuosi ir didžiuojuosi, kad esu tarp tokių nerealių meistrių, kurios gamina stebuklus, vertus aukščiausio lygio parodų.


P.S. Kchm... Atspėjau. Vertos ne tik aukščiausio lygio parodų, bet ir aukščiausių apdovanojimų jose. Būtent tokius ir gavo :)

Ananasai ant grotelių

Viskas keičiasi. Net diena su naktim... Vakar (taip, jau vakar) staiga suvokiau, kad fotoaparatas per smagų pasisedėjimą geroj kompanijoj yra kaip svetimkūnis... taip ir išgulėjo jis mašinoj visai be darbo. O ir ne tame esmė. Mane labai sujaudino Vilmos įrašas. Jo nuotaika - mano nuotaika. Svarbu, kad aplinkui buvo man patys brangiausi žmonės, ir nesvarbu, kad iškepto šašlyko sultys bėgo per rankas, o ryte realiai buvo sugadinta nuotaika, o po išeiginių aš pradedu savo kryžiaus kelius, reikalaujančius mano kantrybės, laiko, pastangų ne tik moralinių ir fizinių... nesvarbu . Svarbu buvo tai, kad jie, jie - man geriausi ir mieliausi būtų sveiki ir gerai nusiteikę, svarbu juos apsaugoti nuo nereikšmingų dalykų... ne, nieko nerašysiu, nes nemoku to jausmo išreikšti, nemoku viešai nuogintis, o ir nereikia... eisiu paskaityti geriau to, prie ko sugrįžtų ir visuomet randu atsakymus... O kad daugiau laiko liktų tam, kas svarbu -

Pats paprasčiausias desertas ant grotelių:

reikia ananasų, juos perku Maximoj (nereklamuoju, Maxima man už tai nemoka )))) ) tiesiog konstatuoju faktą, kad paskutiniu metų man labai patiko nuvalyti ir supjaustyti ananasai. Vienintelis pastovus trūkumas, kurį matau - tai, kad labai nesandarios dėžutės ir tikriausiai nei karto nesugebėjau atnešti namo šių ananasų, kad viskas aplinkui nebūtų sulypę ir pakvipę nuo išsiliejusių sulčių :( na ir šįkart dar tie anansai, kurie buvo prinokę buvo supjaustyti net, sakyčiau pornografiškai - kreivai, šleivai... o tokie labiau žalesni - na ką gi, jie buvo labiau žalesni ))))

reikia dar ko nors, kas tuos ananasus sudėtų ant grotelių ir apverstų tada, kai reikia, ir nuimtų tada, kai reikia... o suvalgyti tai ir mes pačios galim :) tai štai ir viskas, ko reikia ir ką reikia padaryti ))) ne, ne viskas. Dar reikia geros kompanijos, kad viskuo pasimėgauti kartu :)

Armėniška sriuba su lęšiais ir aveluku

AVELUKAS

Tikrai nežinau, kaip šis augalas vadinamas lietuviškai. Su armėnų botanikais nelabai turiu ryšių, o visa ta informacija, kurią turiu neleidžia man vienareikšmiškai teigti kad yra būtent ta, arba kita rūgštynių rūšis. Tad aprašomuoju būdu pasakysiu, ką žinau :) kai turėsiu tikslių botaninių žinių - papildysiu :)

Taigi, kas toks paslaptingas avelukas? Ogi laukinės kalnų rūgštynės. Beje, jos nėra labai dažnos ir Armėnijoje, gal todėl ta informacija ir yra gana įvairi. Bet kaip bebūtų, labai džiaugiuosi, kad jų gavome.

Kalnų rūgštynės nevartojamos šviežios, jos yra supynamos į kasas ir džiovinamos. Verdamos sriubos, gaminamos salotos ir kiti patiekalai. Prieš gaminant kasos išpynamos, rūgštynės perplaunamos šiltu vandeniu ir trumpam užmerkiamos.

Štai toks portretas iš arčiau,
o toks iš toliau :))))

Armėniška sriuba su lęšiais ir aveluku

maždaus 30 cm ilgio aveluko kasa
1 stiklinė lęšių
2-3 bulvės
1 svogūnas
1 morka
1-2 šaukštai lydyto sviesto
sauja džiovintų slyvų
druskos, pipirų
pagal pageidavimą - česnakų ir petražolių patiekimui

Aveluką kruopščiai perplauti šiltu vandeniu ir užmerkti valandai. Storo puodo dugne svieste pakepinti smulkiai supjaustytus svogūnus ir morką, supilti vandenį (~1,5 l), sudėti supjaustytą aveluką, virti 20-30 minučių, suberti lęšius, dar pavirti 15 minučių, sudėti supjaustytas bulves ir džiovintas slyvas. Įberti druskos ir pipirų. Virti, kol išvirs bulvės. Galima patiekti su smulkintais česnakais ir petražolėmis.

Braškių tortas "Ramunės" (Ramunei :)

Duoklė sezonui. Kaip gali būti vasara be braškių?... beje, ar jūs tikri, kad dabar vasara? aš tai nelabai... nors iš tiesų manęs lietus netrikdo, karštis man mažiau malonus. Vienintelis šio oro trūkumas man - tai, kad uogos rūgščios ir permirkusios. Atrodo, braškėmis pasidžiaugsime tik tiek, kiek bus mirkytų... o gaila....

Taigi, tortas dovanų labai labai šauniam žmogui. Vardu Ramunė. Kitokių gėlių ir negalėtų būti ant torto :) Bet kadangi reikėjo suktis labai greitai, tai padorios fotosesijos nėra.

Recepto nekartosiu, kepiau viską pagal Braškių tortą II , tik šonus trupinukais pabarsčiau, o ant viršaus želiuką sudėjau ir naudojau natūralų jogurtą. Busiu nekukli, bet šitas receptas man labai-labai patinka. Minimum pastangų - puikus rezultatas. Realaus laiko jam pagaminti išėjo apie 3 valandas su kepimu ir viršutinio želiuko pagaminimu (bet be šaldymo ir stingdinimo) Kadangi kepiau biskvitą tą pačią dieną, kai ir pertepinėjau, tai pašoviau iškeptą biskvitą valandai į šaldiklį, kad subręstų.
Turiu pripažinti, kad labai myliu šį receptą. Kadangi sudėliojau jį pati, nors niekad negali būti tikras, kad kas nors apie ką nors panašaus irgi taip pat sako, tai tiesiog esu šaunuolė :)

Keptų vaisių salotos su jogurto padažu

Mano gamintos salotos vakarėlio, skirto Tarptautinei tinklaraštininkų dienai, metu. sako, kad buvo gardžios :) rašau tik savasiąs, nes atrodo, kad aš viena tokia atsilikėlė, kad buvau neįdėjus jš i tinklaraštį. :)

Jūs tik pažiūrėkite, kaip aš smagiai įsisukau :) nieko pačiai daryti nereikėjo - nuotrauką padarė Jurga, receptą nukopinau iš visų salotų receptų sąrašo :) Bet vis tiek noriu šias salotas įdėti ir kartu padėkoti šauniajai Beatai-Bea iš tinklaraščio Bea w kuchni. Manau, kad jos tinklaraštis nėra visai nepažįstamas, ar ne? Ypač daug įdomaus jos tinklaraštyje turėtų atrasti vegetarai ir tie, kas mėgsta sveiką ir skanų maistą :) Prieš kelis mėnesius Bea rašė apie prieskonius. Tiesiog praeiti pro šalį nesugebėjau, tad įkyšau ir savo trigrašį. O pasirodo, sudalyvavau konkurse :) kurio dėl savo žioplumo iš karto nepastebėjau. Ir... laimėjau!!!!! beveik akimikrsniu mano namai užkvipo citrinmirtėmis, tonka ir paprika. Reikia pripažinti, kad paštas suveikė tiesiog idealiai.

Bea, kochana, jestem Ci niezwykle wdzięczna za pamięć, za uwagę, za to, że zawsze masz jakieś dobre słowo. Ciesze się, że znam Ciebie, przynajmniej wirtualnie i nie tracę nadziei, że może kiedyś spotkamy się i w realu. I jeszcze raz chcę Ci podziękować za przyprawy :)

Taigi šių salotų nebūtų be Beatos atsiųstų prieskonių - citrinmirčių, dažniau sutinkamų parfumerijoje, nei kulinarijoje. Bet Džeimio dėka jos po truputį pradeda rasti kelią ir į kitą, nei australų virtuvę. Kitąvertus, nenusiminkite, jei citrinmirčių kolkas neturite - bandykite naujus skonius. Kodėl neįdėjus į padažą melisų, mėtų, bazilikų arba peletrūnų? Tik gal nedėkime į salotas lašinukų, kaip patarė lietrytis... (parašas po nuotrauka :) na nebent jie būtų šokolade...

1 šviežias ananasas

3 persikai arba nektarinai

3 kietesnės kriaušės

1 apelsinas

300 g trešnių

2 šaukštai skysto medaus

1-2 šakelės šviežių mėtų

500 ml tiršto jogurto

citrinmirtės

Ananasą supjaustyti žiedais, persikus, apelsiną ir kriaušes griežinėliais, nusausinti popieriniu rankšluosčiu ir viską pakepinti ant grotelių arba kepsninėje keptuvėje. Taip pat vaisius galima apdeginti kulinariniu liepsnosvaidžiu. Išimti trešnių kauliukus. Jogurtą sumaišyti su medumi ir citrinmirtėmis. Vaisius sumaišyti ir užpilti jogurto padažu. Pabarstyti mėtų lapelias

Visų salotų receptus ir MV vyno eksperto Mindaugo Paliuko priderintų vynų aprašymus rasite pas Vygantą - skaniai.lt
Galiu tik pasakyti, kad prie mano salotų priderintas vynas - be priekaištų!

Kulinarinės knygos

Kulinarinės knygos - mano chroniška, nepagydoma ir smagi liga. Eglės ikvėpta, Indrės paraginta nusprendžiau padaryti fotosesiją savo knygoms. Kaip suprantate, aprašymų nebus :) Jei kokia nors knyga sudomino - galėsiu pakomentuoti :) Cookexpress kol kas nelabai mano, bet tai tik kol kas :)






Tai knygos iš vieno kambario atvirų paviršių.... giliau nelindau :)))) Priedo užskaitom bardakėlį prie lovos, nes užmigti su kulinarine knyga rankose - daugiau nei malonumas, bardakėlį prie kompo, nes ten darbui jos irgi reikalingos ir nedidelę bibiotekėlę gilių pamąstymų vietoje, o taip pat kelias besisvečiuojančias pas įvairius gerus žmones :)


Žurnalai.... o.... žurnalai..... :)))))) vežam, bo nepakeliam :)

Beje, turiu dar Kitchen Aid receptų knygą bet vokiečių kalba. Kadangi vokiškai neskaitau, su malonumu į ka nors iškeisčiau :) galiu priglausti angliškas, armėniškas, lenkiškas, lietuviškas, prancūziškas, rusiškas knygas :)

Žvalgomės kitų tokių pat nepagydomų lentynose:

Indrės GP magija
Eglės
aguonėlės
Indrės iš Įleisk Indrę į virtuvę
Rūtos
Jolitos