2012 m. gegužės 16 d., trečiadienis

Plovas su jautiena ir daigintais avinžirniais


Labai norėjau parašyti daug dalykų, rankos niežtėjo, bet pagalvojau, kad prie plovo šitaip rašyti nevalia. Tad apie plovą.
Bet. Bjauri esu ir neiškentėsiu.
Ar gerbiamoji BalbinaMarcelina bus patenkinta, jei kokią nors Kvazimundą  vadins BalbinaMarcelina tik todėl, kad jos abi blondinės? (Blondinės, nepykite, po karšta ranka patekote, o iš dainos žodžių neišmesi. Bet neskaudės, pažadu). O dar visus BalbinosMarcelinos nuopelnus pripaišys Kvazimundai ir sakys, kad taip ir buvo? Darau šiokią-tokią prielaidą, kad BalbinaMarcelina nenori būti BalbinaMarcelina, galbūt jai sapnuojasi tapti Petrute. Bet gi ne Kvazimundai savo vardą dalint? Taip ir su plovu. Juokiasi jis visais savo ryžiniais dantimis (jei ryžių), liūdnai juokiasi, kai plovu vadina ryžių košę. Ypač su kiauliena ir pomidorų padažu. Kodėl į tokią nemalonę pateko gerbiamoji kiauliena? Ogi todėl, kad ten, iš kur plovas atkeliavo, kiauliena yra visai ne gerbiamoji, o atvirkščiai. Bet nesakysiu, kaip, nes galiu sukelti gerbiamosios kiaulienos pasipiktinimą. Tik pridursiu, kad visai-visai nevalgoma. Jei kur nors Uzbekistane ar kitokiame -stane (kaip vakar rašė vienas dienraštis), padarys didžkukulius, o  vietoje bulvių tarkuos aivą ir sakys koks skirtumas arba dar geriau - pasaulinė integracija, negi nebus čia gyvenantiems ir puoselėjantiems didžkukulių tradicijas, graudu? Arba karbonadą pavadins babka?
Na o jeigu rimtai - yra tam tikri dalykai, kurie nusipelnė vadintis taip, kaip jie iš tikrųjų vadinasi, o apsišaukėliams prie jų šlietis nevalia. Ypač klasikiniai patiekalai.


Išties, labai nustebau, kad toks liuksiškas dalykas pas mane tinklaraštyje svečiavosi tik kartą. Nepaisant to, kad plovas visuomet pas mus šeimoje yra gerbiamas, mėgiamas ir labai dažnai gaminamas. Įvairus, ne tik puristinis. Nors ankštiniai plove tai irgi puristika, ypač pupuolės ir avinžirniai. Aš tik šiek tiek paįvairinau, įdėjus daigintus avinžirnius, kuriuos myliu labai karšta meile.  Na, vienintelis dalykas, ko nedarysiu - lyties nekeisiu, tad ošpazu netapsiu, teks tenkintis moterišku plovu. Ai, dar atsiprašau... be ikebanų. Štai taip...


300 g svogūnų (nuvalytų)
350-400 g morkų (nuvalytų)
~ 600-700 g minkštos jautienos. Gal išpjova - tai per smarkiai, bet sprandinė, nugarinės nuopjovos - labai tinka.
100 ml aliejaus
400 ml ryžių (plikytų)
200 ml daigintų avinžirnių
1,2 l vandens
1 šaukštelis kuminų
1 šaukštelis maltos paprikos
1/2 šaukštelio maltos kalendros
1 šaukštelis džiovinto baziliko
1/2 šaukštelio maltų juodųjų pipirų
2 šaukštai razinų
1 nugriebtas šaukštas druskos
1 galvutė česnakų (išplauta, bet nevalyta)
1 aitrioji paprika
  • Jei avinžirniai nedaiginti, tuomet juos reikia užmerkti iš vakaro
  • Ryžius perplauti, kol vanduo taps skaidrus - svarbu nuplauti paviršiuje esantį krakmolą, kad vėliau ryžiai nesulliptų.
    Svogūnus supjaustyti plunksnelėmis, morkas supjaustyti neplonais šiaudeliais.
  • Storų sienų puode įkaitinti aliejų ir apkepti pirmiauisia svogūnus, o po to morkas. Išimti ir apkepti iki rusvumo supjaustytą nedideliais kubeliais mėsą. Svarbu nedėti visko iš karto, nes mėsa troškinsis, o ne keps. 
  • Grąžinti morkas ir svogūnus į puodą, suberti avinžirnius, įpilti apie 200 ml vandens ir troškinti ant mažos ugnies apie 30 min. (Jei avinžirniai daiginti - užteks 10-15 min)
  • Ant viršaus lygiu sluoksniu paskleisti ryžius.
  • Vandenyje ištirpinti druską, užpilti ryžius. 
  • Į juos įdėti česnakų galvutę, aitriąją papriką, apibert prieskoniais ir maltomis razinomis.
  • Uždengti dangčiu, o dangtį iš viršaus uždengti storu rankšluosčiu, sumažinti ugnį iki minimalios ir pamiršti maždaug 30 min. Ai, ne visai pamiršti. Įpusėjus virimui, medinio šaukšto kotu (jis plonas) padaryti duobutes, kad eitų garai iš apačios. 
  • Na ir tiek.... :)

Komentarų nėra: