Virtuvinė aritmetika

Rytas. Dilema. Važiuoti į jos didenybę Maximą ar važiuoti į Norfą. Kadangi iš vakaro peržiūrėjau maksiminius pasiūlymus, nusprendžiau vykti ten. Nekenčiu aš Mindaugo Maximos. Jei su mašina, tai patekti į ją galima arba anksti-anksti ryte arba vėlai vakare. Nes kitaip nerasiu vietos mašinai pasistatyti. O eiti pėstute tingisi. Ne tiek tingisi eiti, kiek po to nešti tai, ką nupirkau.

Pakeliui vis daugiau skelbimų "Išnuomojama" ant langų, dizaino namai kažkokiu skambiu, bet neįsimintinu pavadinimu, virto dėvėtų rubų parduotuve...
Taigi, apie ką aš čia... Pasiūlymuose buvo ir vištienos filė po penkiolika litų, buvo ikrai. To man ir reikėjo. Bergždžiai. Lentynose kaip karo metu - tuščia. Taip nieko ir neradau. Ar tai buvo per anksti ir dar nespėjo sudėlioti prekių į lentynas, ar tai jau viską išpirko. Nes mačiau vežant visą bloką ikrų dėžučių. Tad nieko ir nepirkau. Iš akcijinių prekių radau nebent atpigintų saldainių dėžutėse. Bet jų nepirkau. Krizė :)))) reikia skaičiuoti.

Su akcijiniu vazonu rankoje (beje nusipirkau ir karališkų pupelių po 1.29 Lt... nei normalių baltųjų, nei raudonųjų nebuvo) įsėdau į mašiną ir nuvažiavau į Norfą. Labai įdėmiai bandžiau rasti info apie nuolaidas :)))) nors ką čia kalbėti, pridėk po du proc. prie maksiminių nuolaidų ir bus norfinės.

Pažiūrėjau į vištienos filė. 19.90 Lt/kg. Hm. Nesinori. (Juolab, kad Maxima žada... o, ir, kaip rusai sako, žaba šmaugia) Acha, yra krūtinėlė po 10.99 Lt/kg. Dvi krūtinėlės - beveik 1,5 kg. Atnešiau namo, nuėmiau odą, nuėmiau mėsą nuo kaulo, vėl pasvėriau, grynos filė (ir maža, ir didelė) gavosi beveik 1,2 kg. Viso užmokėjau 15.67 Lt. Tokia aritmetika man patinka. Aišku, turguje galima po penkiolika litų nusipirkti kilogramą filė, bet į turgų važiuoti tingiu :)

Norfoje dar nupirkau konservuotų kriaušių po 2.29 Lt, 850 g skardinėse. Tiks kokiam tortui padaryti :) Kaina labai gera. Aisbеrg salotos po plius-minus (nepamenu tiksliai) 2,60 Lt už krūmelį :) Cukinijos po 6,99. Irgi pirkau. O dar gavau nuolaidą už apsipirkimo laiką. Vienu žodžiu likau patenkinta :) Juolab, kad važiavau ne specialiai, o pakeliui :)

Nereklamuoju Norfos. Mano nuomonė subjektyvi ir šios dienos poreikius geriausiai patenkino būtent ši parduotuvė. Kitos dienos poreikiams, gal, iš viso nieko nerasiu Norfoje :) Gerai, kai man pakeliui trys supermarketai :) Pasirinkimas yra :)

Be pavadinimo

Ir be recepto :)))) nes tai jogurtinis tortas su persikais, tik pavasario leidinys. Klientė tik pasiteiravo, kaip aš tą želę ten įkišau... Tad nieko naujo. Ir iš viso Vakarų fronte nieko naujo. c) Tingus, ramus gyvenimas su įprastais pabambėjimais.

Buvau šopintis :) aha, toks negeras žodis. Reikėjo tik maisto produktų, bet, kaip ir pridera užsukau ir į Žanos išparduotuvę. Pirmąkart per visą mūsų banketų rengimo istoriją mums dingo indai. Gaila... Nors to ir reikėjo tikėtis... kada nors... :) Tad norėjau pažiūrėti, ar yra kas nors panašaus. Aišku, kad neradau, bet vietų, kur galima nusipirkti indų Vilniuje tikrai daug. Vienintelis dalykas, gal kas žino kokį vaistą, kad jo išgerus, net sutinku, kad vaistus man suleistų.... brrr.... kad pirkčiau tik tą vieną vienintelį reikalingą indą... kitų net nematyčiau. Nes indų parduotuvėse mane apima toks pat jausmas kaip gelbėtoją Rokį pamačius sūrį.

Dėmesio, kam reikalingos kepimo formos tartams ir atviriems pyragams - Šiauries miestelio Žanoje (kur Norfa) - pyrex apvalios gražutės formos 21 cm tik 9 litai. Gražučiai stiklainukai 0,75 l talpos po 4 Lt. Šiuos nusipirkau, nes užsiėmiau konservavimu besibaigiant žiemai. Taikomuoju-dekoratyviniu, todėl esantys namuose sloikai netinka. Eksperimento rezultatai neužilgo :)

Matau, kad Norfos populiarėja. Baaaa, net hliamuriškai-gurmaniškų restoranų savininkai jose apsiprekina. Na ir gerai. Aš irgi kai kuriuos produktus perku tik ten. Ir staiga jaučiuosi lyg prisilietusi prie kažko didelio ir svarbaus. (Ne reklamuoju, ne... tiesiog man geografiškai taip susiklostė... Todėl ir turiu neskausmingą galimybę vienus produktus pirkti maximoje, kitus rimi, o dar kitus - norfoje). Sukretė mane vienas vaizdelis šiandien. Vėl gi iš restoranų prekinimosi serijos. Tik gal ne tokių hliamuriškų. Vėžimėlyje buvo daugybė salotų, pieno ir duonos. labai daug duonos. Ir buvo kraunama dar i dar. Maišeliai su duoną lėkdavo kaip kamuoliai į krepšį, tik mėtomi prasto žaidėjo. Tai pataiko, tai nepataiko... duona krenta ant grindų, vėl ji griebiama, vėl mėtoma. Aš tikrai esu senamadiškų pažiūrų... Pakraupau. Net jei duona dabar ir chemiška....