2009 m. kovo 6 d., penktadienis

Be pavadinimo



Ir be recepto :)))) nes tai jogurtinis tortas su persikais, tik pavasario leidinys. Klientė tik pasiteiravo, kaip aš tą želę ten įkišau... Tad nieko naujo. Ir iš viso Vakarų fronte nieko naujo. c) Tingus, ramus gyvenimas su įprastais pabambėjimais.

Buvau šopintis :) aha, toks negeras žodis. Reikėjo tik maisto produktų, bet, kaip ir pridera užsukau ir į Žanos išparduotuvę. Pirmąkart per visą mūsų banketų rengimo istoriją mums dingo indai. Gaila... Nors to ir reikėjo tikėtis... kada nors... :) Tad norėjau pažiūrėti, ar yra kas nors panašaus. Aišku, kad neradau, bet vietų, kur galima nusipirkti indų Vilniuje tikrai daug. Vienintelis dalykas, gal kas žino kokį vaistą, kad jo išgerus, net sutinku, kad vaistus man suleistų.... brrr.... kad pirkčiau tik tą vieną vienintelį reikalingą indą... kitų net nematyčiau. Nes indų parduotuvėse mane apima toks pat jausmas kaip gelbėtoją Rokį pamačius sūrį.

Dėmesio, kam reikalingos kepimo formos tartams ir atviriems pyragams - Šiauries miestelio Žanoje (kur Norfa) - pyrex apvalios gražutės formos 21 cm tik 9 litai. Gražučiai stiklainukai 0,75 l talpos po 4 Lt. Šiuos nusipirkau, nes užsiėmiau konservavimu besibaigiant žiemai. Taikomuoju-dekoratyviniu, todėl esantys namuose sloikai netinka. Eksperimento rezultatai neužilgo :)

Matau, kad Norfos populiarėja. Baaaa, net hliamuriškai-gurmaniškų restoranų savininkai jose apsiprekina. Na ir gerai. Aš irgi kai kuriuos produktus perku tik ten. Ir staiga jaučiuosi lyg prisilietusi prie kažko didelio ir svarbaus. (Ne reklamuoju, ne... tiesiog man geografiškai taip susiklostė... Todėl ir turiu neskausmingą galimybę vienus produktus pirkti maximoje, kitus rimi, o dar kitus - norfoje). Sukretė mane vienas vaizdelis šiandien. Vėl gi iš restoranų prekinimosi serijos. Tik gal ne tokių hliamuriškų. Vėžimėlyje buvo daugybė salotų, pieno ir duonos. labai daug duonos. Ir buvo kraunama dar i dar. Maišeliai su duoną lėkdavo kaip kamuoliai į krepšį, tik mėtomi prasto žaidėjo. Tai pataiko, tai nepataiko... duona krenta ant grindų, vėl ji griebiama, vėl mėtoma. Aš tikrai esu senamadiškų pažiūrų... Pakraupau. Net jei duona dabar ir chemiška....