Laikas rinkti akmenis. Kaip bebūtų. Realiai, tokių Velykų dar nesu turėjusi. Ir nenoriu. Bet mes čia apie kulinariją, ar ne? Todėl esu savimi labai patenkinta. Pirmiausia, prigaminau tiek, kad šiandien reikėjo virti pietus. O tai reiškia, kad labai gerai viską paskaičiavau. Šaunuolė Elžbieta. Dar iškepiau nerealią bobą, kurią pribaigėme pirmąją dieną. Ir mūsų daug nebuvo - tik keturi :) Visai negaila buvo su ja darbuotis visą šeštadienį. O čia mano merginos darbas - puošė mazureką, net liežuvį iškyšus buvo ) o aš svaigau i ją žiūrėdama. O po to visi svaigome mazureką bevalgydami. Na jau skanumas - nerealus. Kodėl anksčiau jo nepastebėdavau vienoje geroje knygoje?
Kokios Velykos be želiuko? Būti negali... tiesa, perplonas gėlytes išpjoviau, na bet nieko, skoniui tai nepakenkė :)
Boba. Ne, tikra Boba. Ir tuo viskas pasakyta. O dar galima pasakyti, kad tai yra plombyro skonio Boba. Dieviško plombyro skonio Boba.
Na o čia? O kas gi čia? O čia - leiskite pristatyti tamsiai mėlynos spalvos kiaušinis dažytas pagal prieš šventes paplitusią margučių dažymo natūraliais dažais technologija. Patikinu, kad paėmiau patį tamsiausią - tiesiog kaip naktis... Kad tikrai nepasiriktumėte, palyginimui - baltas kiašinis, nedažytas. Tik dabar reikia spėti, kuris yra kuris.... Įdomu, kas dar dažė margučius pagal tą technologiją? Ieškau :) ir noriu išsiasiškinti, kur šuo pakastas:)
