2010 m. lapkričio 29 d., pirmadienis

Armėniškas štrudėlis su džiovintais vaisiais


Dar iš senų atsargų... tad kepimas įvyko neakivaizdiniu būdu ir nuotraukos gulėjo gal metus Bet receptas vertas išvysti dienos šviesą. Prieš kelis metus pamačiau jį vienoje tv laidoje. Labai vykęs ir kvapnus kepinys.

500 g sluosksniuotos bemielės tešlos
sauja razinų
sauja džiovintų abrikosų
sauja džiovintų slyvų
3-4 džiovintų persikų puselės
1 rūgštus obuolys
1 šaukštelis cinamono
3-4 grūsti gvazdikėliai
žiupsnelis grūstų kardamonų
1 šaukštas cukraus
kiaušinio patepimui

Obuolį nulupti ir supjaustyti kubeliais. Taip pat supjaustyti džiovintus vaisius. Prieskonius sumaišyti su cukrumis ir sumaišyti su vaisiais. Tešlą truputį pakočioti, sudėti įdarą ir suvynioti vyniotinį. Patepti kiaušinio plakiniu ir kepti 180°C minučių 20.


2010 m. lapkričio 26 d., penktadienis

Mielinis vyniotinis su kakava

Lygiagrečiai su Beata iš Braškių su pipirais mėgavausi to nerealaus skonio pyragu. Ir taip pat lygiagrečiai leidausi eksperimentuoti to recepto beieškant. Deja, su liūdėsiu turiu pasiguosti, kad mano kepimo džiaugsmai kuriam laikui liaujasi dėl techninių aplinkybių. Tad artimiausiu laiku kito "bulkos" recepto nebus.

Taigi, kalbant apie panašumą, 4 balai iš 10, bet kalbant nepriklausomai nuo to skonio - labai purus, nesaldus, puikiai tinkantis pusryčiams su varške arba uogiene. Įsirašau ir tikrai kepsiu dar kada nors.

20 g šviežių mielių
125 ml pieno
50 g cukraus
120 g sviesto
3 tryniai
1 vanilės ankšties vidus (nebūtinai)
žiupsnelis druskos
500 g miltų +1 šaukštas su kaupu
1 šaukštas su kaupu tamsios kakavos
1-2 šaukštai karšto vandens

Pabarstymui
1 šaukštas sviesto
1 šaukštas cukraus
1 šaukštas miltų
1 šaukštas kakavos

Mieles ištirpinti šiltame piene su šaukštu cukraus ir ir dviems šaukštais miltų (iš 500 g). Turi gautis skysta kaošelė. Palikti augti 10-15 minučių. Trynius paplakti šakute, šaukštelį atidėti, likusius - mediniu šaukštu ištrinti su cukrumi ir su druska, supilti į mieles, suberti miltus (be to šaukšto,) truputį paminkyti ir supilti ištirpintą sviestą ir sudėti vanilę. Minkyti, kol tešla bus lygi ir glotni. padalinti tešlą į dvi dalis, kakavą užpilti karštu vandeniu, išmaišyti ir įminkyti į vieną dalį tešlos. Jei tešla ženkliai suskystės, įberti likusius miltus. Palikti tešlą augti 30-40 minučių, po to trumpai perminkyti ir vėl palikti augti - valandai. Tešlas padalinti į dvi dalis, iškočioti, sudėti kakavinę tešlą ant baltos ir tampriai suvynioti. Turi gautis du vyniotiniai. sudėti juos į stačiakampes keksines formas (standartinės, tik trumpesnės, 20 cm). Palikti augti formose. Pabarstymui sutrinti visus produktus i smulkius trupinius. Šaukštelį trynių paplakti su trupučiu vandens, plakiniu patepti vyniotinius, užberti trupinių. Orkaitę įjungti iki 180 °C, įdėti vyniotinius į neįkaitusią orkaitę ir kepti apie 45-50 minučių. Patikrinti medine balanele. Aušinti formose, o po to ant grotelių.

2010 m. lapkričio 23 d., antradienis

Šešioš žašyš šu šešiaiš žašyčiaiš

Labai ilgai ruošiausi parašyti apie šitą žasies renginį. Tai vienas, tai kitas, o ir Beata štai čia taip puikiai papasakojo kas vyko, kodėl vyko ir kaip vyko, kad man net neliko apie ką ir rašyti. Bet pabandysiu truputį papildyti Beatos pasakojimą. Tad nuo pradžios. Kai perskaičiau laikraštyje, kad Lenku namuose Vilniuje organizuojamas toks renginys, iš karto žinojau kad eisiu. O dar tokia smagi kompanija susirinko. Nors organizatorių buvo spėliota, kad renginy dalyvaus 10-12 dalyvių (bent jau tiek bilietų buvo parduota iki to laiko), vis tiek, mes merginos protingos, atėjome gerokai prieš renginį ir su malonumu atsisėdome pačiame priekyje.


Ilgokai stebėjome žąsies kūnelį, smagiai bendravome, tad net nepastebėjome, kad mums už nugarų susirinko visai ne dešimt dalyvių, o keliskart daugiau.

Šefas Artur Moroz kartu su padėjėju. Šefas yra vienas Slow Food judėjimo iniciatorių ir koordinatorių Lenkijoje. Labai žavus, puikiai mokantis bendrauti su auditorija, žinantis ką sako ir mokantis tuo pasidalinti su kitais.

Taigi prie reikalo - žiūrovams po vyno taurę, o šefas prie žąsies. Pirmiausia - žąsies liposakcija. Nuimami riebalai. Labai vertingas produktas, tad juos reikia saugoti ir daboti, o jei yra galimybė - tai ir kaupti, arba naudoti iš karto, jei yra toks poreikis.

Toliau šefas išėmė kepenis, skilvius, ilgai ieškojo širdies... kai jau buvo nusprendęs, kad žąsis sielos neturi, pasirodo, kad turi.

Sparnų galiukus nupjovė, nes kepimui jie nereikalingi, o be to ir degs. Geriau tiks sriubai.

Dabar tokiu gražiu judėsiu įpjovė kulšeliu su visu kūnu sujungimus

ir trekšt - tiesiog perlaužė. Beje, šefas nepatarė pjauti žąsies kaulų. Nei žalios, nei paruoštos. Žąsies mėsa nupjaunama nuo kaulų ir patiekiama be jų. Kaulai labai kieti ir skylinėja į aštrius šipulius, tad reikia to vengti.


Na o čia jau žąsis be filė, kurią šefas siūlė ruošti neperpjaunant, nebent to būtinai reikia patiekalui. Galima tą filė tiesiog suvynioti, galima kuo nors prikimšti, vytinti, rūkyti. Net Pone Tade yra paminėtos tos žąsų filė pusytės, tokiomis pat, beje vaišino ir mus.

O štai ir jos - vytintos ir parūkytos. mmmmm..... :) Skonis nerealus. mano pirmas favoritas


Antras mano favoritas - žąsis troškinta raugintose kopūstuose. Kaip sakė šefas - paprasčiausias patiekalas pobūviui. Toks skanus, kad kopūstų jau priraugiau. Gavosi - nuostabūs, traškantys... reik eit žąsies medžiot :)


Bendras stalas atrodė taip:


patiekalus aprašė Beata, tad nesikartosiu.

Viskas buvo nerealiai skanu, labai daug, informacija naudinga ir laiką praleidome labiau nei puikiai. Iš pradžių kiek skeptiškai žiūrėjau į tą visą malonumą, bet labai džiaugiuosi, kad mano abejonės nepasitvirtino. Kainavo šitas malonumas - 40 litų, ir buvo vertas kiekvieno cento. Ir jei Lenkų namai organizuos dar kartą tokio pobūdžio renginį lėksiu kiek įmanydama. Štai.

P.S. Beata, nemanyk, kad tu viena tą bulką kepei... arba bent kažką panašaus. ))))