Marinuotų cukinijų vyniotiniai

Taip marinuotos cukinijos visuomet atsiduria šventinio stalo dėmesio centre, gaminu jį jau kelis metus ir visuomet susilaukiu komplimentų arba receptio prašymų. Gaivus, dekoratyvus ir labai skanus užkandis. Recepto inspiracija iš Carina-forum.com.

4 nedidelės cukinijos

1 aitrioji paprika

6 skiltelės česnako

1 šaukštelis džiovintų rozmarinų

50 ml baltojo vyno acto

50 ml aliejaus

1 šaukštelis druskos

1 šaukštas medaus

Cukiniją supjaustyti plonomis, ilgomis juostelėmis. Papriką supjaustyti žiedais, česnako skilteles perpjauti į 2 - 3 dalis. Papriką ir česnakus užberti ant cukinijų. Likusius produktus sumaišyti ir šiuo užpilu užpilti cukinijas. Palikti mažiausiai 6 valandoms šaldytuve. Prieš patiekiant susukti į vyniotinius ir persmeigti mediniu iešmeliu

Arabiškas garnyras

Arabiškas garnyras patiekiamas su mėsa, žuvimi, daržovėmis, dažnai darau jį ryte pusryčiams ir patiekiu su garintomis daržovėmis. Dėkoju savo virtualiai draugei Natalijai, gyvenančiai Mauritanijoje už puikų receptą :)

1 st. smulkių makaronų (vermišeliai, žvaigždutės, etc. )

1,5 st. ryžių

2 šaukštai aliejaus

3,5 st. vandens

nugriebtas šaukštelis druskos, česnako granulių, kario arba kitokių mėgstamų prieskonių, džiovintų daržovių

Į puodą įpilti aliejų, suberti makaronus ir pakepinti iki lengvo rudumo. Tada labai atsargiai į puodą įpilti puodelį verdančio vandens (labai garuoja, spėkite patraukti ranką ). Supilti ryžius, suberti druską, prieskonius, išmaišyti, supilti likusį vandenį ir uždengti dančiu. Virti 15 - 18 minučių

Vyninių drebučių pyragaičiai

Pyragaičiai iš žurnalo "Liza". Labai gaivūs, nesaldūs. Lengvai ir smagiai valgosi :) Vaikams nelabai tinkami, nors mano mažoji tiesiog nuėmė nuo viršaus drebučius ir valgė biskvitą su varškės kremu. Bet ne dėl to, kad drebučių nemėgsta, anaiptol. Jos negalima sužavėti melionais :)

2 kiaušiniai

2 šaukštai cukraus

2 šauktai miltų su vidutiniu kaupu

1 šaukštas tarkuotos citrinos žievelės

1/2 šaukštelio kepimo miltelių

Varškės kremui:

500 g švelniosios varškės

300 ml plakamosios grietinėlės

150 g skysto medaus

15 g želatinos + 100 ml vandens

vanilinio cukraus

Sirupui:

1 šaukštas cukraus

50 ml baltojo vyno

Obuoliniam pertepimui:

1 vid. dydžio obuolys nuluptas ir supjaustytas skiltelėmis

15 ml citrinos sulčių

2 šaukštai cukraus

Šampaniniams drebučiams

300 ml putojančio vyno

100 ml vyno žele užmerkti

želatinos 400 ml skysčio - ~ 6-7 gramai)

1 - 2 šaukštai cukraus pudros

(Pas mane - citrininio skonio želė, bet kitąkart naudosiu paprastą želatiną)

1 melionas

Įkaitinti orkaitę iki 180 C. ~22 - 24 cm skersmens kepimo formą iškloti kepimo popieriumi. Kiaušinius išplakti su cukrumi iki standžių putų (masė turi padidėti mažiausiai 3 - 4 kartus. Suberti persijotus miltus, citrinos žievelę ir kepimo miltelius. Viską atsargiai išmaišyti. Tešlą sukrėsti į formą. Kepti apie 25 - 30 minučių, kol lengvai paspaudus pirštu lakštas pradės spyruokliuoti. Išimti, ataušinti ant grotelių, suvynioti ir palikti nakčiai šaldytuve.

Kremui. Želatiną užpilti vandeniu ir palikti išbrinkinti ir ištirpinti. Varškę sumaišyti su medumi, vaniliniu cukrumi ir ištirpinta želatina. Kai varškė pradės stingti, išplakti grietinėlę ir sumaišyti su varške.

Sirupui sumaišyti vyną su cukrumi.

Iš obuolių ir cukraus išvirti tyrę. Galima tai padaryti ir miktrobangėje.

Želatiną išbrinkinti vyne ir ištirpinti, suberti c.pudrą. Sumaišyti su putojančiu vynu.


Kepimo formą iškloti kepimo popieriumi, šonus - popierine apykakle. Lakštą sudrėkinti sirupu, užtepti obuolių tyrės, sukrėsti varškės kremą. Sustingdyti. Specialiu šaukštu išpjauti išpjauti rutuliukus iš meliono, išdėlioti ant varškės kremo. Užpilti plonu žele sluoksniu. Kai sustings, supilti viską ir sustingdyti. Supjaustyti pyragaičiais

Tsssss.... salotos, apie kurias padoriuose namuose nutylima

Taigi, pačios pačiausios "negliamurinės", nestilingos, ne "trendy" salotos. Kupinos vaikystės prisiminimų, šventės laukimo. Atrodo, Bri rašė, kad manė, jog "bloguojančios" (:)))))) rašančios) apie kulinariją - tai dažniausia moterys virš 30 metų. Mane šiai kategorijai priskirti galima tik labai primerkus akį :))))), bet nesutinku su Bri. Man atrodo, kad lietuviškų kulinarinių blogų autorės vos - vos peržengusios dvidešimtmetį, o gal ir tik jo siekia. Tikiu ir darau prielaidą, kad mano mielos jaunos kolegės tiesiog gali neturėti jokių sentimentų šioms salotoms... bet iš kitos pusės manau, kad tikrai visos apie šį "siaubą-baubą" girdėjo. Mūsuose tai "lietuviškos", "naminės" arba baltos salotos. Dažnai jas vadina "mišraine", bet mano viena gera pažįstama kulinarijos dėstytoja kažkada pasakė, kad nedrįsčiau vadinti salotų be burokėlių mišraine, tad ir klausau jos. Nesigilinau, bet man patinka, tad taip ir darau.
Rusai vadina šias salotas "Olivje" ir kiekvienas turi tą tikrąjį, autentišką receptą ;) kuris buvo sukurtas prancūzų virejo Liusjeno Olivje (antroje devynioliktojo amžiaus pusėje dirbusio Rusijoje) dar XIX amžiuje. Kaip ir su visais legendiniais receptais būna. Teigiama, kad originaliame recepte negalėjo pritrūkti vėžių kaklelių, jėrubių ir kitų, ne pačių paprasčiausių produktų. Turinta dabar salotas iš bulvių, daktariškos dešros ir žirnelių, tikriausiai sunku tuo patikėti. Analogiškas salotas ispanai, italai vadina rusiškomis, o skandinavai - prancūziškomis.
Aš labai jas mėgstu :) taip jau išeina, kad nepaisant visų kitų išsidirbinėjimų, šių salotų retai kada pritrūksta ant mūsų šventinio stalo.

Acha... teigiama, kad morkos labai prastina šių salotų skonį. Na ir kas.

taigi mano salotose turi būti:
bulvės,
morkos,
rauginti agurkai
žirneliai,
virti kiaušiniai
svogūnai
druskos, pipirų

Tikriausiai, nereikia pasakoti, kaip viską daryti? :)))) tik tiek, kad aš verdu luptas morkas ir bulves beveik be vandens zepter puode.

majonezas
1 trynys
1/2 šaukštelio garstyčių (paruoštų, nors klasikiniam labiausiai tinka garstyčių milteliai)
1/2 šaukštelio cukraus
20 ml citrinos sulčių
~120 - 130 ml aliejaus
vienos citrinos nutarkuotas geltonasis žievelės sluoksnis
druska, pipirai

Trynį, garstyčias, cukrų, pipirus sumesti į plakimo stiklinę, aliejų įpilti į ąsotėlį, kad būtų patogiau pilti. Trynį suplakti, tada po lašą pradėti pilti aliejų - įpilti, paplakti, po to vėl lašas, po to vėl... supilus maždaug pusę aliejaus majonezas turi gerokai sutirštėti, tada supiltiu citrinos sultis ir išplakti. Tada aliejų galima pilti po daugiau - net po šaukštą. Ir plakti. Pabaigoje suberti citrinų žievelę, druską.

Vynuogių lapų balandėliai

Darydama savo spintelių inventorizaciją, nepaminėjau vieno turto. Tai keli konservuotų vynuogių lapų stiklainiukai. Atidaromi švenčių metu, nes ant šventinio stalo negali pritrūkti vynuogių lapų balandėlių. Kai pirmą kartą pamačiau lapus ir kai jau patikėjau, kad balandėliai gali būti ir tokio dydžio :), tai teko susitaikyti ir sėsti juos sukti :) Dabar ir sukame juos prieš kiekvieną šventę :) Šiuos stiklainiukus atvežėme iš Armėnijos, bet gegužę ar birželį vargšės bus vynuogių šakos sode :)

Faršui:

500 g jautienos (antrekotas, kaulus atskirti)

2 nedidelių svogūnų

1/2 stiklinės apvirtų ryžių

1 šaukšto pomidorų pastos

1 šaukšto aliejaus

1/2 stiklinės vandens arba sultinio

džiovintų bazilikų

druskos
šviežiai grūstų juodųjų pipirų
aitriųjų pipirų

Patiekimui:
250 ml tradicinio armėniško jogurto macun (galima pakeisti rūgpieniu)
2 skiltelės česnako

Vynuogių lapus užmerkti šiltame vandenyje maždaug pusvalandžiui. Padaryti faršą iš visų faršui skirtų produktų. Nusausintus lapus dėti šiurkščia puse į vidų, nupjauti kotelius. Dėti graikinio riešuto dydžio faršo gabaliuką ant lapo ir susukti. Kaulus nuo antrekoto sudėti į puodą, taip pat jeigu yra suplyšę lapai, jais iškloti puodo dugną. Balandėlius dėlioti vieną prie kito. Įpilti vandens tiek, kad apsemtų balandėlius, prispausti lėkšte. Virti ant lėtos ugnies apie valandą. Balandėliai skaniausi šilti, bet ne karšti. Patiekti su macuno padažu.

pasaulis pro naujus akinius

Paskutiniu metu vis bambu ir bambu... Senatvės požymis? O gal tai, kad akinius naujus įsitaisiau? Turėdama kelias minutes laisvo laiko specialiai pravažiavau pro ledinį baroką. Nusivyliau. Negalėjau pamatyti viso muzikinio veiksmo, tad apie tai nieko negaliu pasakyti, bet šiandien ryte aš taip ir nesupratau, ar darbai pabaigti, ar tai tik pradėta, visur viskas išversta, o skulptūros (?) atrodė kaip eskizai.... Kažkada mačiau Laplandijoje ledines skulptūras, darytas ne skulptorių, ne architektų, o taip vadinamų liaudies meistrų..., nežinau,... matomai tikėjausi labai daug, o išėjo kaip visuomet... gaila... reikės dar vakare nuvažiuoti, pažiūrėti, gal kažkas pasikeis? Vėliau, vaikščiodama Maximje užsimaniau atsigerti morkų sulčių: "Jūs žiūrėkite, žiūrėkite! Morkų sulčių negalima gerti, jei jos pastovi bent 10 minučių, jus apsinuodisite..." Vyras praburbėjo man virš ausies ir kuo greičiau retiravosi... Na kaip tame vaikiškame eilėraštyje apie šarką - patauškėjo ką žinojo ir kuo greičiau nuskrido.... Vos ne paspringau tomis sultimis ir nutariau: kitąkart eisiu į miestą ir be akinių ir be klausos aparato ;) Gal taip man gyvenimas vaivorykštesniu atrodys? :)

Tortas "Varškės sūrelis"

Sūrelių mėgėjų garbei :) Labai skanus tortas. Ypač tiems, kas mėgsta šokoladinius sūrelius. Čia labai panašus, tik ne sūrelis, o visas sūris :)



Biskvitui:
5 kiaušiniai
5 šaikštai cukraus
3 šauktai miltų su vidutiniu kaupu
2 šaukštai geros kokybės kakavos (geriausiai alkalizuotos)
1 šaukštelis kepimo miltelių

Varškės kremui:
500 g švelniosios varškės
300 ml plakamosios grietinėlės
120 - 150 g c. pudros
100 g tarkuoto šokolado
15 g želatinos + 100 ml vandens
vanilinis cukrus

Šokoladiniam pertepimui:
100 g juodojo šokolado (apie gerą kokybę aš nekartoju :)))
50 ml grietinėlės
20 g sviesto
1 šaukštelis brendžio

Sirupui:
90 ml vandens
1 šaukštas cukraus
1 šaukštas brendžio
15 g sviesto

Šokoladiniams papuošimams:
100 g baltojo šokolado
150 g juodojo šokolado

Biskvitą kepti iš vakaro. Įkaitinti orkaitę iki 180 C. ~22 - 24 cm skersmens kepimo formą iškloti kepimo popieriumi. Kiaušinius išplakti su cukrumi iki standžių putų (masė turi padidėti mažiausiai 3 - 4 kartus. Suberti persijotus miltus, kakavą ir kepimo miltelius. Viską atsargiai išmaišyti. Tešlą sukrėsti į formą. Kepti apie 45 minutes, kol lengvai paspaudus pirštu lakštas pradės spyruokliuoti. Išimti, ataušinti ant grotelių, suvynioti ir palikti nakčiai šaldytuve.

Kremui. Želatiną užpilti vandeniu ir palikti išbrinkinti ir ištirpinti. Varškę sumaišyti su c. pudra, vaniliniu cukrumi ir ištirpinta želatina. kai varškė pradės stingti, išplakti grietinėlę ir sumaišyti su varške. Atidėti ~ 200 ml kremo viršui, o likusį sumaišyti su tarkuotu šokoladu.

Sirupui išvirti sirupą iš vandens ir cukraus, nukaisti nuo ugnies, įmesti sviestą, ištirpinti. Supilti brendį.

Šokoladiniam pertepimui tiesiog viską ištirpinti kartu ir palikti, kad atauštų.

Kepimo formą iškloti kepimo popieriumi, šonus - popierine apykakle. Biskvitą supjaustyti į tris dalis, apatinę sudėti į formą, pašklastyti sirupu, patepti šokoladiniu pertepimu (puse), įdėti puse kremo, uždengti kitu biskvito lakštu, dabar galima palieti daugiau sirupo, patepti likusiu pertepimu, sudėti likusį kremą ir uždengtio likusiu biskvitu. Viršų išlyginti kremu be smulkinto šokolado. Palikti mažiausiai 4-6 valandoms kad sustingtų, o geriausiai nakčiai.

Raštuotiems papuošaliukams: ant kepimo popieriaus iš tūtelės papaišyti įvairiausių raštų ištirpintu juoduoju šokoladu. Kai jis apstigs, bet dar bus plastiškas užpilti baltojo šokolado ir išlyginti į ploną lakštą. Kai truputį pastings, formele išspausti figūrėles, bet taip ir palikti iki visiško sustingimo. Išimti figūrėles tik kai užstings.

Juostai: labai gerai pamatuojame torto aukštį ir apskritimo ilgį. Pažymime tokio dydžio juostą kepimo popieriuje. Ištirpiname šokoladą (100 g), plonai juo užpiešiame juostą popieriuje. Dabar reikia palaukti, kol truputį apstings, bet šokoladas dar liks plastiškas. Tada tiesiog apjuosiame tortą. Dar porą minučių palaukiame ir nuimame popierių, ant torto sudedame šokoladinius papuošimus.

Karštas šokoladas

Dievinu karštą šokoladą. Ir laikau šventvagyste, kai karštu šokoladu vadinami gėrimai iš pakelių su neaiškiu turiniu arba iš kažkokios bla-bla-bla tirpios kakavos su dusinančiais kvapais... Galima su manimi sutikti, galima ne. IMHO. Very IMHO. Man karštojo šokolado be šokolado nebūna. pridursiu - be geros kokybės šokolado. Šiuo metu esu ištikima šokoladui Callebaut.
Ši diena buvo tokia, kad neįstengiau nieko kito padaryti virtuvėje, tik pašildyti vakar pagamintą šokolado gėrimą. Tirštas, kvapnus, su pipiriuku ir tiesiogine ir perkeltine prasme :), Šokoladas iš didžiosios raidės.

1 l pieno
200 g smulkinto geros kokybės juodojo šokolado
1 juodojo pipiro grūdelis

Prikaistuvyje ant mažos ugnies užvirinti pieną. Suberti šokoladą ir pipirą, kaitinti dar ne mažiau kaip 10 minučių. Šokoladą perkošti ir galima patiekti iš karto, bet jis bus kvapnesnis, jei kelias valandas pašaldysime jį šaldytuve ir pašildysime prieš patiekiant.

Tiems, kas nenori ir tiek užtrūkti - pipiro grūdelį stambiai sugrūsti. Į puodelį įpilti pieno, sudėti šokoladą ir pipirą, viską įdėti į mikrobangę 1,5 minuttės max. temperatūroje. Kas 20 sek. išimti ir permaišyti. Pipiro galima ir neišimti :) Mėgautis iš karto :)

Fokačia su svogūnais

Vakar dienos fokačia iš žurnalo "Kuchnia" priedo, kuri užleido vietą tarte flambee. Bet vis tiek fokačia nugalėjo. Kaip nugalėjo juokingas fonetiškai užrašytas pavadinimas. Kaip kitaip pavadinti - duonelė? paplotėlis? duona? Bulka? Tokie pavadinimai tai tikras galvos skausmas... ypač, kai prisiskaitai ką liepia Kalbos komisija... Galbūt kada nors ateityje užsienietiški patiekalų pavadinimai nebus tokie jau nelaukiami, net neįleidžiami, keičiami aprašominiais ilgiausiais pavadinimais... gal... kol kas taip, kaip yra ir tegul itališkoji focaccia man atleis...

Minkšta ir kartu traški, su svogūno saldumu ir druskos surumu. Su lauku kvepiančiomis žolelėmis. Skani ir šilta ir šalta... dingsta akimirksniu. :)

200 ml šilto vandens

15 g šviežių mielių

1 šaukštelis cukraus

35o g miltų

2 šaukštai alyvuogių aliejaus

1 svogūnas

aliejaus apkepti svogūnui

1/2 šaukštelio cukraus svogūnui apkepti

1 šaukštelis džiovintų žolelių (pas mane -Santa Maria picos prieskonių mišinys)

1 šaukštelis rupios jūros druskos

Mieles ištirpinti vandenyje su cukrumi, uždengti ir palaukti 10 minučių, kol paviršiuje susidarys putos. Suberti miltus, supilti aliejų. Užmaišyti minkštą tešlą ir palikti 30 - 40 minučių kol paaugs. Supjaustyti svogūną plonomis plunksnelėmis, apibarstyti cukrumi ir truputį apkepti.

Skardą iškloti kepimo popieriumi. Tešlą (tešla labai minkšta, lipni) rankomis (aš paprastasi suvilgau aliejumi) ištempti į lakštą. Pirštais padaryti duobutes. Ant viršaus išdėlioti svogūnus, pabarstyti žolelėmis ir druska. Kepti iki 240 C įkaitintoje orkaitėje kol gražiai apskrus.

Žanro krizė... šašlykinės svajonės

Gražus paveiksliukas, ar ne? O tai, kas ant jo dar skaniau. Su malonumu prisėsčiau prie tokios lėkštės... su malonumu. Bet. Kol kas lieka tik svajonės.

Kaip ir pavadinime... žanro krizė. Būna tokių dienų, kai niekas nesiseka. Ryte vos nesuvažinėjau mergiotės. Gyvenimas mums пофиг... šviesoforai mums ne rodyklė. Na ir kas, kad raudona šviesa? Taip skubėjo, taip skubėjo... kur? po ratais? Ne, pastovėti prie kampo ir pažvengti su draugais. Grįžau namo, laukė nelabai maloni žinia. Nemirtina, bet .... Virtuvėje visiškas fiasko, apie fotografavimą net kalbos nebuvo. Dariau Beef Stroganov (niekaip man neapsiverčia liežuvis šį patiekalą befstrogenu vadinti... befstrogenas-estrogenas-genas mutantas... ne-a...). Vyras pažiūrėjo į puodą, paklausė, ar ne barščius verdu, pyragas tapo kiaušiniene, nors kai ataušo, tai gal ir valgomu pavirto... :))))

Paskaičiau pas Vygantą apie kebabus , dar sau pagalvojau, kad tokių skanių kebabų, kaip kepa mano vyro tėvas, nėsu ragavusi niekur. Tik turiu omeny kitokį kebabą - maltos mėsos arba žuvies kebabą kepamą ant iešmo. Vasarą Armėnijoje sužinojau, kad kebabus kepa ir iš vėžių. Tik neišdrįsau ragauti, kai paklausiau, kiek reikia vėžių vienam kebabui. Žvelgiau į vėžių akis ir man buvo tiesiog gaila... bet dabar ne apie kebabus.

Kas atsisakytų tokio padėklo su šašlykais, patiekto pavesinėje virš riaumojančios Razdano upės? Neprinokę graikiniai riešutai juodina pirštus, nosį kutena saldus dūmas, keli padavėjai neša padėklus, lėkštes...

O šiuos kepė mano vyras :)

Jis gal ir nemoka kepti tokių skanių kebabų, kaip jo tėvas (yra kur augti :))))) bet šašlykus jis kepa dieviškus. Skanesnių Lietuvoje nevalgiau, o ir Armėnijoje irgi. Net nuotraukoje matosi, kaip bėga sultis :)

Paprasti ropiniai svogūnai prisilietę prie šios mėsos atsikrato plebėjiškumo, petražolės ir kalendros apsivilko baletinius sijonus... tikra poema, o ne maistas :)

Labai pasiilgau pavasario, kai atidarome šašlykinį sezoną. Nors viename iš savo pirmųjų straipsnių rašiau, kad tai galima valgyti ir žiemą, nes valgiau ir tai galima daryti, bet dabar su laiku kiek pakeičiau savo nuomonę ir galvoju, kad pavasarį tikrai skaniau... o vasarą arba ankstyvą rudenį, kai pomidorai jau tampa nebe tokie plastikiniai, daugiau ir, aišku, pigiau paprikų, baklažanų, o svarbiausia - žolės, žolės, žolės... tiesiog pradėjau net su ilgesingu skausmu laukti saulėtų, tegul ne tokių salėtų, bet svarbiausia - sausesnių dienų.

Šiuo atveju nesutiksiu, kad daržovės skanesnes su aliejumi... ak, kaip sviestas tirpsta :)

O čia šašlykas iš Cachkadzoro, nieko nesiskiria - taip pat skanus :)

Noriu... :)

Kažkokia neviltis apėmė žiūrint pro langą... norisi saulės ir šilumos. Visuomet sakydavau, kad kiekvienas sezonas turi savo žavesio. Laukdavau vasario, nes ant priešais lango augančio medžio lašišiniais karoliais atskrisdavo sniegenos. Dabar laukiu gegužės :)

Opera II

Būsiu gudrutė :) Pasinaudosiu susiklosčiusiomis aplinkybėmis ir priskirsiu Operą ne tik Kepėjų be stabdžių vasario mėn. iššūkiui, bet ir Prancūzų virtuvės savaitei. Šis tortas kuo puikiausiai atitinka ir vieno ir kito projekto reikalavimus. Tik kiek primerkus akį, (dedant jau gatavo torto nuotraukas kitą dieną, nei sudėta visa šio torto gaminimo žingsnis po žingsnio medžiaga. Šiandien tiesiog pasidalinsiu įspūdžiais :)

Tortas skanus. Labai skanus. Bet mano dejonės dėl to, kad mažas, pasirodė bergždžios. Šio kiekio visiškai pakanka ne 4 - 6 porcijoms, bet mažiausiai 8. Ir reikalas ne sviestiniame kreme, kurio dažnai bijoma. Kalorijų ir riebalų šitame sviestiniame kreme mažiau nei tiramisu. Tiesiog šio torto skonis yra labai turtingas ir sodrus, o tokio tipo maistas kaip deimančiukas - šviečia net pats mažiausias :) .

Taigi:

• Biskvitą ir toliau kepsiu supaprastintu būdu.
• Šokoladinei masei imsiu daugiau šokolado - 300 g.
• Sirupą baltymams nebūtinai, bet pageidautina virti iš c.pudros. Rezultatas tas pats, bet procesas smagesnis (nors nepigesnis).
• Virsiu daugiau sirupo sudrėkinimui (tortas man pasirodė sausokas).
• Pilsiu brendžio į kremą arba į sirupą... gal į abudu :))))
• Prieš patiekiant tortą būtinai paliksiu mažiausiai pusvalandžiui kambario temperatūroje.
• Pjaustyti tortą sušildytu po karštu vandeniu peiliu ir išplaunant ir nusausinat peilį po kiekvieno pjūvio.

Draugas Guglis parodo Operos receptus čia :)

Opera

"Opera". Konditerijos klasika. Ji viliojo mane jau seniai. Tiesiog turiu ypatingų sentimentų klasikiniams dalykams. Gal dėl to, kad mano mylimiausias dėstytojas visuomet sakydavo: "Nežinai ką daryti - daryk klasiką. Klasika - tai pamatai. Žinosi klasiką, visuomet galėsi improvizuoti. Nežinosi klasikos - neturėsi atspirties taško". Ta patį jaučiu ir kitose gyvenimo srityse. Ir konditerijoje irgi.

Kol kas mano "Opera" atrodo šitaip. Rytoj pjaustysiu ir nufotografuosiu taip, kaip priklauso. Šį receptą iššūkiui Kepėjams be stabdžių pasirinkau vėl gi iš meilės klasikai :)))) Le Cordon Bleu kulinarinė akademija - tai vienas svariausių autoritetų kulinariniame pasaulyje, jos leidžiamos knygos yra suprantamos, aiškios ir patikrintos. Bet vis dėlto padariau kai kuriuos pakeitimus, jie nežymūs, bet, manau, galėtų truputį palengvinti gaminimo procesą.

(iš knygos LE CORDON BLEU, Namų kolekcija, Šokoladas)

Paruošimo laikas 1 valanda 45 minutės + šaldymo laikas (Man viso užėmė tiek laiko su visais pasvajojimais ir pasivaikščiojimais. Nemaniau, kad viskas taip greitai :))

Gaminimo laikas 1 valanda (šitos valandos net neskaičiavau)

4–6 porcijos (mažai.... kitąkart darysiu dvigubą porciją)

Reikės:

Migdoliniam biskvitui:

75 g smulkaus cukraus,

2 ½ VŠ miltų,

75 g maltų migdolų,

3 kiaušinių,

15 g ištirpinto ir atšaldyto sviesto,

3 kiaušinių baltymų,

1 VŠ smulkaus cukraus.

Šokoladinei masei:

200 g geros kokybės smulkinto juodojo šokolado, (siūlau paimti 300 g)

120 ml pieno,

110 ml plakamosios grietinėlės,

50 g minkšto sviesto.

Kavos sirupui:

1 ½ VŠ cukraus pudros,

1 ½ VŠ tirpios kavos.

Sviestiniam kremui:

70 g cukraus pudros, (dar pridėjau 30 g, nes padidinau baltymų kiekį)

1 kiaušinio baltymo, (aš ėmiau 2, nes vieno mano plaktuvas neplaka)

1 VŠ tirpios kavos,

100 g minkšto sviesto.

Gaminimas:

1. Biskvitas: orkaitę įkaitinti iki 220 ºC. Iškloti kepimo popieriumi 20x30 cm dydžio skardą. Į didelį dubenį persijoti cukraus pudrą ir miltus, įmaišyti migdolus. Kiaušinius išplakti iki šviesios tirštos masės, sumaišyti su miltais, įmaišyti sviestą. Baltymus paplakti, suberti cukrų ir išplakti iki standžių putų. Trečdalį išplaktų baltymų atsargiai sumaišyti su migdoline mase, po to viską sumaišyti su likusiais baltymais. Tešlą supilti į formą ir labai atsargiai išlyginti.

Kepti 6–7 minutes, kol lakštas įgaus auksinę spalvą ir spyruokliuos lengvai paspaudus pirštu. Biskvitą kartu su popieriumi perkelti ant grotelių. Popieriaus nenuimti.

Suveikė mano tinginystė. Nesinorėjo plakti, išiminėti, plauti, vėl plakti, išiminėti arba traukti dar vieną plaktuvą, todėl pradėjau galvoti, kaip padaryti paprasčiau. Juolab, kad jau žinojau, kad buvo sėkmingas bandymas kepti šį biskvitą. Taigi , galima kepti ir šitaip:

Įmušti 3 kiaušinius į plakimo indą, įberti šaukštą cukraus. Viską išplakti iki baltų putų. Masė turi padidėti 4 - 5 kartus. Sumaišyti migdolus, c.pudrą ir miltus (naudojau karališkus). Suberti mišinį į kiaušinių masę ir labai atsargiai permaišyti. Į ištirpintą sviestą įpilti du šaukštus tešlos, išmaišyti ir mišinį sumaišyti su likusia tešla. Kepti kaip nurodyta pagrindiniame recepte. Biskvitas gavosi labai purus ir skanus. Naudosiu jį ir kitiems tortams :)

2. Paruošti šokoladinę masę: į dubenėlį suberti šokoladą. Pakaitinti pieną ir 30 ml grietinėlės iki virimo. Užpilti šokoladą, įdėti sviestą ir išmaišyti.

Palikti, kol atauš ir sutirštės. Gaminant pagal originalų receptą (su pienu), masė gaunasi šviesi ir jai reikia daugiau laiko sustingti. Jau buvau išbandžiusi šį receptą, todėl nusprendžiau padidinti šokolado kiekį iki 300 g. Viską ištirpinti. Masę padalinti pusiau, vieną dalį pašaldyti. Šis maišelis keliauja 10 minučių į šaldiklį ir po to ja pertepti tortą. Kita dalimi padengti viršų.

3. Paruošti kavos sirupą: cukraus pudrą užpilti 90 ml vandens, užvirinti ir suberti kavą. (Laisvai galima naudoti paprastą cukrų)

4. Paruošti sviestinį kremą: mažame prikaistuvyje iš cukraus pudros ir 3 AŠ vandens išvirti sirupą. Sirupo virimas: užpylus cukrų vandeniu, ištirpinti jį kaitinant ant labai mažos ugnies.

Čia sirupas pradeda virti, susidaro smulkūs burbuliukai ir putos.

Verdančio sirupo maišyti negalima.Drėgnu teptuku apvalyti susidariusius cukraus kristalus nuo puodo sienelių.Virti nemaišant, kol sirupo temperatūra pasieks 116–118 °C.

Išviręs sirupas: burbulai dideli, aiškūs.

Jei nėra specialaus termometro, galima kitu būdu patikrinti, ar sirupas išviręs. Į vandenį su ledukais įpilti ¼ arbat. šaukštelio sirupo. Vandenyje iš sirupo susidaro minkštas kamuoliukas, jį paspaudus pirštais kiek keičiasi jo forma.

Išplakti kiaušinio baltymą iki putų ir visą laiką plakant supilti verdantį sirupą. Pilti tarp plakimo šluotelės ir plakimo indo krašto. Plakti, kol masė atauš.

Taip atrodo baltymai išplakti su sirupu.

Ištirpinti kavą 1 AŠ verdančio vandens, ataušinti ir sumaišyti su sviestu. Išplaktus su sirupu baltymus sumaišyti su kavos sviestu per du kartus.

Iš karto atidėjau pusę baltymų morengams, bet po to viską sumečiau į kremą. Sviesto kiekio nepadidinau. Kremo liko, bet jis iškeliavo į šaldiklį laukti savo eilės :) gal darysiu kokias bulvytes, arba kartais reikia tokio kiekio kremo tortui užbaigti. :)

5. Biskvitą supjaustyti į tris 10x20 cm dydžio dalis. Vieną dalį pašlakstyti kavos sirupu

, patepti sviestiniu kremu. Uždengti kitu biskvito lakštu, pašlakstyti sirupu ir užtepti pusę šokoladinės masės. Uždengti likusiu biskvitu, pašlakstyti sirupu ir užtepti likusį kremą.

Maišelis su likusiu kremu keliauja į šaldiklį :)

Išlyginti ir padėti į šaldytuvą, kad sutvirtėtų kremas.

6. Likusią šokoladinę masę ištirpinti virš puodo su verdančiu vandeniu. Likusią grietinėlę užvirinti ir sumaišyti su šokoladine mase. Masę aušinti, kol ji sutvirtės iki tepamos konsistencijos. Patepti torto viršų

Supyliau likusią grietinėlę ir pakaitinau viską mikrobangėje. Po to gerai išmaišiau ir patepiau torto viršų.

Kaip minėjau, ragausime rytoj :) bet kitąkart darysiu dvigubą normą :)

Trumpa inventorizacija

Ryte išgirdau tokią nuomonę, kad į metų pabaigą neliks produktų ir bus badas. Turėčiau ūsus, juokčiausi į juos, nes atvirai juoktis būtų nemandagu. Tada man parūpėjo įvertinti savo maisto atsargas. Įdomu, ar mano šeimyna ištvers badą, jei staiga išnyktų parduotuvės. Taigi puoliau prie atsargų :)))) Be ko negaliu gyventi???? :D Iš karto perspėju, kad daug pas mane reiškia tikrai daug.

• Pakabinama spintelė su įvairiausiais prieskoniais
• Dar viena pakabinama spintelė virš gartraukio su džiovintais bazilikais, citronu (pamiršau, kaip lietuviškai, bet išsisaiškinsiu :) ) peletrūnais, ramunėlėmis, rozmarinais ir čiobreliais. Žolės supiltos į medžiaginius maišus, tokius kaip avalynei sudėti.
• Kita pakabinama spintelė su džiovintais vaisiais (be datulių, kurių mes nevalgome) ir riešutais (be žemės riešutų, kurių irgi nemėgstame)
• Dar viena spintelė su įvairiais konditeriniais priedais - želatina, kepimo milteliais, žele, dviem kg juodojo šokolado, pusantro kg baltojo šokolado, puse kg kakavos, aguonomis (kam jas pirkau?), sausomis mielėmis, marcipanu. Ten pat įvairios smulkios formelės ir antgaliukai.
• Makaronai (tiesiog daug ir įvairūs)
• Miltai (kvietiniai trijų rūšių, ruginiai, ryžių)
• Kruopos: ryžiai (ilgagrūdžiai, natūralūs, apvalūs, raudonieji), grikiai, manai, perlinės, lęšiai, avinžirniai, pupelės, penki grūdai, kuskusas, bulguras
• Cukrus, medus natūralus, dirbtinis, golden sirup
• Aliejus. Daug, be įprastų (saulėgrąžų, vynuogių sėklų, alyvuogių, kukurūzų) dar riešutiniai. Sojų ir rapsų aliejaus nenaudojame.
• Actas. Baltas, raudonas, balzaminis, spiritinis, ryžių. Condi shake.
• Džiovinti pomidorai. (Kaip bebūtų keista, bet atvežti iš Armėnijos skoniu sėkmingai nurungia itališkus)
• Konservuoti: pupelės, avinžirniai, pomidorai savo sultyse, žirneliai (moldaviški), pomidorų pasta, kečupas (ukrainietiški), persikai, kriaušės, ananasai, slyvos, vyšnios
• Kaparėliai, kornišonai, konservuoti mažyčiai obuoliukai, česnakai, perliniai svogūnai
• Alyvuogės. (Juodos, žalios, kalamata)
• Harisa, pasta genovese, ančiuviai, tahini, konservuoti vynuogių lapai

Tai tiek, kiek galima sutalpinti į 5,5 kv.metro ploto virtuvę ir tiek, kiek man reikia, kad galėčiau laikas nuo laiko išsidirbinėti.... šaldytuvo netardžiau, nes tik šiandien į šaldiklį įmečiau penkis kg šaldytos tilapijos. Tiesiog buvo gera kaina. Į rūsį irgi nelindau. Ir iš viso ten neeinu. Užtenka, kad per vasarą užsuku porą šimtų stiklainių... Ką gi, galiu padaryti išvadą, kad badas mums nebaisus :) ir ilgai :))))) Taip pat galima padaryti išvadą, kad pas mus vyrauja kaukazietiška (nekeista, nekeista :))))), arabiška, Viduržemio jūros ir įprasta virtuvės. Tolimieji Rytai bent kol kas nejaudina :)

P.S. Pamiršau... kaip gi galėjau????? Brendis, romas ir vynas ... kepiniams, kepiniams :) Gėrimai gėrimui - ne mano parapija :))))

Iš afrodiziakų serijos.... Krevetės drebučiuose

Nerealiai gražiai atrodantis užkandis. Gaminu jį tik iš meilės menui ir tik svečiams, nes pati jūros gėrybių nemėgstu, o geriausiu visų laikų afrodiziakų laikau vyro iškeptą šašlyką. (Maža to, kad dieviškai skanu, tai ir gaminti pačiai nereikia :))). Bet dauguma žinomų man kulinarinių šaltinių teigia, kad jūros gėrybės puikiai atitinka meilę skatinančių (ugdančių, gelbsinčių, uždegančių.... etc. reikiamą pabraukti) maisto produktų sąrašo pozicijų reikalavimus. Todėl manau, kad tokia lengva užkandėlė maloniai nuteiks ne tik meilės dieną :)

Šaltinis Carina-Forum.com

250 g paruoštų krevečių

200 ml daržovių sultinio

4 g želatinos (jei 1 l skysčio reikia 20 g želatinos)

šaukštelis citrinos sulčių

krapų, petražolių...

Paruošti želę iš sultinio ir citrinos sulčių. Į kriaukles sudėti krevetes, užpiti stingstančiu želė tirpalu ir užstindyti.

Sriuba Valentino antidienai arba meilė ateina ir .....

ir išeina, o valgyti norisi. Ilgai galvojau, kaip čia su ta meile yra. Yra ar nėra, būna ar nebūna.... Visos širdeliuotos, apsikiškiavusios ir apsimeškiavusios parduotuvės, aprengtos nėriniuotais apatiniais, šaukia: "Išpardavimai, nerealūs išpardavimai, net iki 90 proc...." tad nejučiom ir tęsiasi mintyse: "mes išparduodame jausmus, siūlome - imkite nukainuotus, jie geriausi, tik pigūs, masinės kiniškos gamybos". Ar aš noriu "kiniškos" meilės? Nežinau, ar mane jaudina Valentino diena. Ir iš viso, gal ją boikotuoti? Jeigu myli ir gera, tai ar bus geriau arba mylėsi labiau, jei vieną dieną pasirodysi su kiškučio ausytėmis ar padovanosi raudoną širdelę... Ar pūkuotas niekutis sušildys, kai į širdį skverbsis dargana? Prieš šventes man visuomet kyla priešiškų minčių. Kam to reikia, kodėl, ir kas pasikeis, jei nieko nebus?

Taigi abejodama dėl pirmos dalies, visiškai sutinku su antrąja. Valgyti tai norisi. Ir, kas baisiausia - kasdien. Vieniems tai rūpesčiai dėl svorio - juk valgai ir kažkodėl gamta taip sutvėrė, kad kitaip neišeina, kitiems - kasdienio gaminimo kančios. Na tokios kaip mano. Nekenčiu gaminti maisto. Acha. Čia pasirašau. Netikitė? Nereikia, vis tiek nekenčiu. Tik su priedu - kasdien. Todėl stengiuosi kuo mažiau laiko leisti virtuvėje.... Todėl tokios sriubos tai tikras išsigelbėjimas. kai jau visko gana, tada varau į virtuvę ir po 15 minučių galima jau ir pailsėti. Lai verda :)

Pomidorienė su perlinėmis kruopomis

1 morka
1/2 svogūno
1 česnako skiltelė
2 šaukštai aliejaus arba 1 šaukštas lydyto sviesto
1/2 st. perlinių kruopų (užmerkti iš vakaro)
2 - 3 vid. dydžio bulvės
1/2 - 1 skardinė pomidorų savo sultyse (pagal skonį)
druskos, pipirų, džiovintų bazilikų
1/2 šaukštelio cukraus

Geriausiai gaminti storasieniame puode. Įkaitinti aliejų arba sviestą, įmestii sutraiškytą česnako skiltelę, po to pakepinti smulkiai supjaustytus svogūnus ir morką. Į puodą įpilti 2 l vandens, įberti kruopas ir virti apie 30 - 40 minučių. Tada suberti bulves supjaustytas kubeliais. Įberti druskos, pipirų ir virti kol bulvės išvirs. Baigiant virti įpilti sutrintus pomidorus ir įberti cukraus. Dar virti 2 - 3 minutes, įberti sutrinto džiovinto baziliko ir uždengti. Leisti pastovėti 10 - 15 minučių.

Taigi, kas čia tokio įdomaus? Gal ir nieko... bet keičiant kruopas pupelėmis arba lęšiais arba bulguru arba žirniais, net makaronais, dedant pomidorus arba ne galima kasdien valgyti vis skirtingą sriubą. Jos gaminimas užima laiko mažiau, nei aš klavišus spaudinėjau... (beje, aš tai darau tikrai ne lėtai :))))

P.S. Gal ir giltiniauju aš čia dabar..... Kam tada sriubą supiliau į širdelės formos dubenėlį? ;)

Baklažanų traškučiai

Šios dienos baltųjų snaigių šokį pažymiu baklažanais. Truputį keistas pasirinikimas... gal šiltų dienų ilgesys, o gal džiaugsmas, kad nepaisant to, kad pradėjo snigti, dienos vis tiek ilgesnės... bet tikriausiai tai, kad šiandien mintimis buvau vasaroje, labai karštoje vasaroje ir ne Lietuvoje :)

Nors "čipsai" tai ne mano maistas, bet šis receptas mane gundė labai ilgai. Kaip ne keista, bet šioje knygoje jis yra priskirtas švedų virtuvei. Tokia labai skandinaviška daržovė.... :)))) Kaip tik tinkanti Skandinaviškos virtuvės savaitei.

Recepto nebus :) ten nėra kas rašyti, bet traškučiams reikės

Baklažano (geriau plonas ir ilgas, nei storas)

druskos

miltų

aliejaus kepimui

Supjaustyti baklažaną plonais apskritimais. Jei išeitų po 2 mm būtų nuostabu. Pabarstyti druska ir palikti mažiausiai pusvalandžiui. Atsiras labai daug skysčio. Baklažano apskritimus reikia labai kruopščiai nusausinti popieriniu rankšluoščiu, apvolioti miltuose ir labai greitai pakepinti gerai įkaitintame aliejuje. Aliejaus reiktų įpilti daugiau, kad baklažanai plaukiotų, o ne gulėtų ant keptuvės. Iškepusius baklažanus vėl dėti ant popierinių rankšluoščių ir daboti, kad nepavogtų.... o tai nieko neliks :) kas mėgsta alų - labai gera alternatyva bulvių traškučiams, o kas nemėgsta alaus - tikriausiai mėgsta baklažanus :)

Šie baklažanai griauna labai paplitusį baklažaninį mitą apie nerealų riebalų sugėrimą. Šiuo atveju baklažanai sūdomi tam, kad išsiskirtų daugiau skysčių. Kuo daugiau išsiskirs skysčių, tuo mažiau riebalų susigers į baklažaną. Todėl ir sūdoma dėl riebalų, o ne dėl kartumo (taip tiesą pasakius, nepamenu, kad būčiau per paskutinius 15 metų susidūrus su karčiaisiais baklažanais (sklerozės nepastebėjau... nebent apie ją neprisimenu :) ), o baklažanų suvalgiau tikrai labai daug :) kas visiškai nekeista, turint vyrą pietietį :) )

Citrininis keksas su rikota

Prisimenu vieną ėjimą į parduotuvę. Atrodo, kas čia tokio - nueiti į parduotuvę, juolab prie namų :))) Bet, atrodo būtent tos išvykos metu įvykdžiau vos ne kelių metų susitikimų planą :) Susitikau tris žmones, kurių nemačiau mažiausiai dešimt metų (visus atskirai, nes kartu jie nevaikščiojo) ir vieną ponią, kurią anksčiau matydavau du - tris kartus per dieną, o staiga porą mėnesių nemačiau. Tad, manau, kad tai, kad beplepėdama apsirikau ir vietoje maskarponės iš lentynos patraukiau rikotos sūrį, neturėtų nieko nustebinti. Vėl reikėjo gerą daiktą "užpajamuoti", tad ieškojau recepto. Labai mielą keksą radau Carina-forum.com , jo pagrindu aš ir kepiau savąjį.

75 g sviesto

175 g cukraus

300 g rikotos

3 kiaušiniai

200 g miltų

1 1/2 šaukštelio kepimo miltelių

Vienos citrinos nutarkuota žievelė

50 ml citrinos sulčių

Cukraus pudros pabarstytmui arba

cukraus pudros ir citrinos sulčių glajui

Orkaitę įkaitinti iki 180 C. Kepimo formą (pas mane paprasta duoninė 10 x 20 cm). Sviestą išplakti su cukrumi, sudėti rikotą, taip pat išmaišyti. Atskirti kiaušinių baltymus nuo trynių. Po vieną pilti trynius ir gerai išmaišyti. Suberti citrinos žievelę, supilti sultis, išmaišyti. Baltymus išplakti iki standžių putų. Persijoti miltus su kepimo milteliais. Dalį miltų sumaišyti su kiaušinių - rikotos mase, po to sudėti dalį baltymų, atsargiai permaišyti, suberti likusius miltus ir sudėti likusius baltymus. Vėl atsargiai permaišyti. Tešlą sukrėsti į formą ir kepti ~45 - 50 min. pirmas 10 minučių vėsinti formoje, po to ant grotelių. Originaliame recepte siūloma pabarstyti c.pudrą, man geriau patiko su glajumi.

Cukinijų "spagečių" salotos

Gaivios, paprastos, skanios salotos :) juokingiausia, kad beveik niekas negali atspėti, iš ko jos :)
300 g cukinijų
1 žalias obuolys
pusė nedidelio baltojo svogūno
1/2 citrinos sultys
1/2 šaukšto druskos
1 šaukštas cukraus
1 šaukštas aliejaus
250 ml vandens
krapai

Obuolį supjaustyti ilgomis juostelėmis Bernerio trintuve arba specialia pjaustykle, pašlakstyti citrinos sultimis. Cukiniją supjaustyti ilgais "spagečiais", svogūną supjaustyti plonomis plunksnelėmis. Vandenį užvirinti, įberti druskos, cukraus, aliejų ir verdančiu skysčiu užpilti cukiniją ir svogūną. Palaikyti kelias minutes ir nupilti skystį, sumaišyti su obuoliu ir prieš patiekiant pabarstyti krapais :)

AEBLESKIVER, tradicinės daniškos spurgos

Skanumėlis :) Mano mažoji gali valgyti juos tiek, kiek kepu... todėl bandome tartis, kad ji vis dėlto spaustų ant stabdžių :) Šioms spurgoms kepti reikalinga speciali keptuvė. Jos būna arba elektrinės arba dedamos ant dujinės. Savąją (elektrinę) gavau dovanų nuo danų. Iš karto ekploatavau ją be gailesčio, bet su laiku ji iškleliavo į retai naudojamų rakandų dėžę ir ištraukiama ji būdavo tik retkarčiais. prisiminti tai, kad ją turiu man padėjo Skandinaviškos virtuvės patiekalų savaitė, surengta lenkiškame forume CinCin.
Šios spurgos dažniausiai kepamos su kepimo milteliais arba soda, mielinės spurgos kepamos rečiau. Kepant kartais į jas įdedamas gabalėlis obuolio. Patiekiamos jos yra su uogienėmis, medumi, vaisių ir uogų arba sviesto padažais, barstomos cukraus pudra. Mes šiandien valgėme su šaldytomis trintomis braškėmis :)
25 g šviežių mielių
50 ml šilto vandens
1 šaukštas cukraus
2 kiaušiniai
50 g sviesto
500 ml šilto pieno
500 ml miltų
šaukštelis tarkuotos citrinos žievelės
Mieles ištrinti su cukrumi ir užpilti šiltu vandeniu. Palikti 20 minučių. Po to supilti likusius produktus (sviestą ištirpinti) ir užmaišyti skystą tešlą. Kildinti 40 - 45 minutes. Spurgas kepti vadovaujantis šiomis instrukcijomis .

Obuolių pyragas su marcipanu "BUM"

Prieš Kalėdas nusipirkau marcipano. Daug marcipano. Planavau daug ką padaryti, bet Naujieji apvertė viską, ne tik kepimo planus, aukštyn kojomis. O marcipanas liko. Kasdien skeptiškai jis žiūrėjo į mane, lyg bandydamas rungtyniauti - jis mane ar aš jį... Jis žiūrėjo, aš tylėjau, o laikas ėjo (nereikia taip įsijausti... tiesiog po truputį baigėsi marcipano galiojimo laikas, tik tiek). Galų gale namuose neliko pyrago (pyragaičio, torto..... trūkstamą įrašyti). Tada pajutau marcipaninį pašaipų žvilgsnį. O jis mano. Gavosi didelis - didelis BUM.

Tešlai
100 g sviesto
150 g cukraus
4 dideli kiaušiniai
100 g jogurto (natūralaus) arba rūgpienio arba kefyro
300 g miltų
2 šaukšteliai kepimo miltelių

Obuolių įdarui
1 kg nuvalytų ir supjaustytų skiltelėmis obuolių
1 citrinos nutarkuota žievelė
1 citrinos sultys

Marcipano užpilui
4 kiaušiniai
2 šaukštai cukraus
~ 250 - 300 g marcipano

Tešlai sviestą išsukti su cukrumi, palaipsniui mušti kiaušinius, po to supilti jogurtą ir suberti persijotus miltus su kepimo milteliais. Atsargiai išmaišyti tešlą.

Obuolius sumaišyti su citrinos sultimis ir žievele.

Užpilui išplakti kiaušinius su cukrumi ir nuolat plakant sumaišyti su sutarkuotu marcipanu. Masė bus nevienalytė. Tada sutrinti viską trintuvu.

Orkaitę įkaitinti iki 180 C. Stačiakampę (22 x 38 cm) formą (o galima ir apvalią - bus tortas) iškloti kepimo popieriumi, sukrėsti tešlą, išlyginti, ant viršaus sudėti obuolius ir užpilti užpilu. Kepti ~45 - 55 minutes.

Riebi cholesterinizuota bomba.... mniam.... )))) Didžiulis pyragas dingo akimirksniu, vos paslėpiau kelis, ne itin išvaizdžius gabaliukus foto sesijai. Vyras liūdi.... marcipano dar liko....

Plikyti pyragaičiai su rūkytos žuvies kremu

Plikytos tešlos gaminiai yra neutralaus skonio, todėl puikiai tinka ne tik desertams ir saldiems kepiniams, bet ir pikantiškiems patiekalams. Juos galima įdaryti įvairiais įdarais, salotomis. Šįkart su žuvies įdaru.

Pagrindus kepame pagal šį receptą

Įdarui:
250 g karšto rūkymo skumbrės
200 g maskarponės sūrio
~ 100 ml grietinėlės
1 šaukštelis garstyčių
1/2 šaukštelio medaus
1 - 1 1/2 šaukštelio citrinos sulčių

Skumbrę ir maskarponę sutrinti iki vienalytės masės, palaipsniui pilant grietinėlę ir ja reguliuojant masės trištumą. Supilti garstyčias, citrinos sultis ir medų. Viską gerai išmaišyti.

Žuvies kremu įdaryti pyragaičius. Šiuo atveju geriau nupjauti pyragaičių viršunėles, nei spausti į vidų (masė gana sunkiai spaudžiasi).

Makaronų salotos su riešutų ir baziliko padažu

Italų virtuvės savaitė? Nežinau, ar šias salotas galima vienareikšmiškai priskirti italų virtuvei. Nagrinėjant šių salotų kilmę, galima rasti itališkų pėdaskų, bet stipriai adaptuotų mūsų sąlygoms. Bet tai nekeičia to fakto, kad jos tiesiog labai paprastos, labai skanios salotos. Puiki vakarienė. Šios salotos gyvena pas mus tiek, kiek mes pažįstami su vyru. Petražolės gerai, bet, be abejonės, skaniausia yra su baziliku. Tinka ir džiovintas. Šiuo atveju naudojau violetinį baziliką, nors norint priduoti itališko šarmo, gal geriau tiktų žalias.

Ir dar. Graži lėkštė, ar ne? Įsimylėjau iš pirmo žvilgsnio. Niekad tiek nebuvau pakvaišusi dėl lėktės... :)

3 saujos makaronų (kaspinėlių arba sraigtelių)

8 - 9 vyšninių pomidorų

100 g sūrio (geriau mozzarela, bet jeigu nėra - ne bėda, tiks ir rokiškio, tik ji prieš tai pora valandų reikia išmirkyti piene)

70 g migdolų arba kedro riešutų

sauja baziliko lapelių

2 skiltelės česnako

30 ml alyvuogių aliejaus

pora lašų citrinos sulčių

Pesto padažui: riešutus, česnaką, žalumynus (jeigu neturite šviežio baziliko, galima jį keisti džiovintu, kaip aš ir padariau :) ) susmulkinti smulkintuvu iki beveik vienalytės masės - labai smulkiai. Palaipsniui pilti aliejų, c. sultys ir viską maišyti. Sūrį supjaustyti kubeliais (jeigu turite geltoną fermentinį sūrį, tai jį supjaustyti kubeliais ir užpilti pienu). Pomidorus supjaustyti ketvirtadaliais. Makaronus išvirti, nuvarvinti. Iš karto sumaišyti su pesto. Kai makaronai atauš, sumaišyti su sūriu ir pomidoru. Leisti salotoms pastovėti min. valandą.

Bambėjimai

Ne, tokio patiekalo nėra. O gal yra, bet jis neužčiuopiamas ir skonio receptoriai į jį vargiai ar reaguoja. Bet noras pabambėti yra ir pribrendo jis po mūsų pokalbio su Vilma ir Monikute. Apie riebų sviestinį kremą. Ir dar, bet kiek seniau, buvo vienas, bet kiek kitoks pokalbis su virtuvės "žinovu", kuris mokė mane daryti plikytą kremą. Ką jūs, aš esu labai kukli ir labai stropiai ir noriai mokausi (aišku tų dalykų, kurie man įdomūs)... bet šiuo atveju buvau bjauri (kartais mane ir "giltine" vadina... čia ji ir atbūdo :))) ) ir mokytis visiškai nenorėjau. Neriečiau nosies. Tiesiog nebuvo ko mokytis. Bet ši uvertiūra tokia ilga...
Taigi, iš pradžiu. Kartą, lankydamasi vienoje įmonėje, prekiaujančioje konditerinėmis žaliavomis, nagrinėjau ir "čiupinėjau" ką gi jie siūlo. Turėjo (ir turi, aišku) labai didelį asortimentą mišinių kremams. Veri yzy - įberi miltelių į pieną ar grietinėlę ir išmaišai. Štai tau ir kremas... Nori - tiramisu, nori - braškinis. "Žinovas" mokė mane kiek kitaip - įberti "miltų" į vandenį, išmaišyti ir išplakti su margarinu. Ilgai galvojau, kokius gi miltus reikia berti... vanduo + miltai+ margarinas - tikrai turėtų būti skanu... po to supratau, kad tai kremo milteliai. Ot, nesupratliva....
"Valdiški" saldumynai mano racione buvo senokai. Atminty išliko lyg ir skanus, bet kažkos "valdiškas" skonis, kuris kartojosi ir šokoladiniuose kremuose, ir vaniliniuose, ir karameliniuose... Milteliai? milteliai... Paprastai, greitai... neteigiu, kad visi-visi kond. cechai dirba vien tik su milteliais, bet vis dėlto apmaudu, kad jie yra naudojami taip dažnai. Iš vienos pusės pažvelgus, taip pigiau, iš kitos pusės - tikrai mieliau pasirinksiu namų gamybos riebų sviestinį kremą nei mažakaloringą miltelių kremą su vandeniu.
Neagituoju!!!!! :) Tiesiog bambu.....

Plikyti pyragaičiai su plikytu kremu

Plikyti pyragaičiai... skanučiai, efektingi, puiki medžiaga virtuvinei kūrybai, o, kas svarbiausia - paprastai gaminami. Todėl kepu juos dažnai, be to esu plikytos tešlos fanatė. Amerikos neatrasiu, manau, kad tai populiarus kepinys ir daugelis žino receptą. Net ir žinoti jo nereikia, svarbu žinoti proporcijas - 2 : 1 : 1 (skystis, riebalai, miltai) Dar apie "plikytus" niuansus galima paskaityti alfa.lt ir alfa.lt
Tešlai:
200 ml vandens
100 g miltų
100 g sviesto
3–4 kiaušiniai
½ arb. šaukštelio druskos
Kremui:
500 ml pieno
5 tryniai
5 šaukštai cukraus
2 kupini šaukštai krakmolo
50 g sviesto
Vanilės, citrinos sulčių... etc. pagal skonį :)
Vandenį su sviestu ir druska užvirinti, suberti miltus ir intensyviai išmaišyti. 3 – 4 minutes paaušinti ir po vieną mušti kiaušinius, nuolat maišant. Maišyti geriau mediniu šaukštu arba maišytuvu lėtais apsisukimais, svarbu neplakti. Gaminius spausti per konditerinį maišelį arba formuoti šaukštu. Priklausomai nuo dydžio gaminiai kepami 200 – 220 C temperatūroje, po to kai susidaro plutelė, temperatūra mažinama ir baigiama kepti 170 – 180 C temperatūroje.
Kremui išsukti trynius su cukrumi ir krakmolu,  maišant užpilti verdančiu pienu ir kaitinti ant mažos ugnies nuolat maišant, kol masė sutirštės. Neperkaitinti, nes, priešingai, nei su miltais, kremas su krakmolu (beje, tas pats liečia ir kisielių) ilgiau pakaitinus, suskystės. Nukaisti nuo ugnies, įdėti sviesto ir išmaišyti. Uždengti kremą plėvele (tiesiog padėti ant paviršiaus) ir ataušinti.

Ataušusiu kremu įdaryti pyragaičius. Pyragaičius papuošti šokoladiniu glajumi. Aš dar pabarsčiau valgomu auksu... :)

Špinatai su pupelėmis ir karamelizuotais svogūnais

Ką gi galiu pasakyti? Tiesiog labai. Labai-labai skanios, paprastai gaminamos, lengvos ir kartu sočios salotos. Ar gi gali būti kitaip, jei tai Libano virtuvė? Viena skaniausių virtuvių pasaulyje. Receptas iš šios knygos, parašytos neprilygstamosios Claudijos Roden, vienos geriausių Magrebo virtuvių žinovių pasaulyje.

1 didelis svogūnas

6 šaukštai alyvuogių aliejaus

3 skiltelės česnako

250 g špinatų

druskos ir juodųjų pipirų

1 skardinė (400 g) pupelių arba avinžirnių

1 - 1 1/2 šaukšto citrinos sulčių

1/2 šaukštelio cukraus

Svogūną supjaustyti plonomis "plunksnelėmis", pabarstyti cukrumi ir pakepinti pusėje aliejaus kiekio, kol svogūnai gražiai paruduos. Kitoje keptuvėje įkaitinti likusį aliejų, suberti perrinktus špinato lapus ir labai trumpai pakepinti, tik kol lapai "nuvys". Špinatus sumaišyti su nuvarvintomis pupelėmis, smulkintais česnakais, svogūnais. Įberti druskos ir pipirų pagal skonį, pašlakstyti citrinos sultimis.