Rankų darbo šokoladiniai saldainiai

300 g smulkinto juodojo šokolado

200 ml plakamosios grietinėlės

50 g sviesto

50 ml brendžio

150 g pakepintų migdolų

100 g juodojo šokolado glazūravimui

Į dubenį suberti smulkintą šokoladą ir sviestą. Grietinėlę pakaitinti prikaistuvyje iki užvirimo ir užpilti ja. šokoladą. Atsargiai išmaišyti, kol šokoladas visiškai ištirps, supilti brendį ir dar kartą išmaišyti. Masę pastatyti į šaldytuvą sustingimui. Iš masės formuoti nedidelius rutuliukus (šaukštu, skirtu rutuliukų gaminimui arba tiesiog rankomis). Sustingdyti šaldytuve, rutuliukus apvolioti susmulkintuose migdoluose, o po to prilaikant šakute panardinti į ištirpintą šokoladą. Padėti ant grotelių arba ant kepimo popieriaus, pabarstyti smulkintais riešutais ir sustingdyti.

Petit pots. Puodeliai su šokoladu

Klasika. Puikus, nuostabiai skanus ir paprastai pagaminamas elegantiškas desertas. Ko daugiau reikia? Receptas iš Le Cordon Bleu. Šokoladas.

375 ml pieno

150 ml plakamosios grietinėlės

100 g smulkinto geros kokybės juodojo šokolado

1/2 vanilės lazdelės arba 1/2 tonkos pupelės*

1 kiaušinis

3 tryniai

100 g smulkaus cukraus

Plakta grietinėlė ir šokolado drožlės papuošimui

1. Įkaitinti orkaitę iki 170 °C. Prikaistuvyje užvirinti pieną su grietinėle, šokoladu ir vanile arba tarkuota tonka. Mediniu šaukštu išsukti kiaušinius, trynius ir cukru. Kiaušinių masę išmaišyti su šokoladine mase. Perkošti, išimti vanilės lazdele (arba neišimti, jei jos ten nebuvo) ir metaliniu šaukštu nugriebti nuo paviršiaus putas.
2. Mišinį perpilti į 6 karščiui atsparias formeles arba puodelius. Sustatyti formeles skardoje su aukštais kraštais. Pripildyti ja vandens taip, kad jis maždaug 1 cm būtų žemiau formelių kraštų. Kepti 30 minučių, kol kremo paviršius bus lygus ir paspaudus jį pirštu, pirštas liks švarus. Jeigu reikia, kepti ilgiau. Išimti formeles iš vandens vonelės ir ataušinti. Šaltą kremą papuošti plakta grietinėle ir pabarstyti šokolado drožlėmis.

* Pupelė tonka - labai įdomus prieskonis (kchm... įdomu, koks gi prieskonis nėra įdomus? retorinis klausimas :))) ) galbūt jis yra įdomus ir tuo, kad išpopuliarėjo labai neseniai. Iki tol dažniausiai buvo naudojamas parfumerijoje. Kulinarijoje reikia vartoti atsargiai, kadangi turi savyje kumarino. Lietuvoje kol kas nemačiau, kad kas nors prekiautų. Pas mane atkeliavo atsiųstas vieno gražiausių tinklarašių lenkų kalba šeimininkės Beos. Už ką dar kartelį norėčiau padėkoti, o taip pat palinkėti sveikatos :)

Kriaušės su šokoladu

Tiems, kas mėgsta šokoladą :)

4 kriaušės

250 ml baltojo vyno

350 g cukraus

750 ml vandens

vienos citrinos žievelė

1 vanilės ankštis

200 g šokolado

100 ml grietinėlės

Šiam desertui tinka tvirtesnės kriaušės. Iš vandens, vyno, cukraus, citrinos žievelės ir perpjautos vanilės ankšties virti sirupą, kol jo sumažėja bent trečdaliu, o sirupas sutirštėja. Tada nulupti kriaušes ir jas 10–15 minučių virti sirupe. Išimti ir atšaldyti. Ištirpinti šokoladą kartu su grietinėle. Stingstančiu šokoladu sulipinti prieš tai perpjautas kriaušes.

Apelsinų salotos su razinomis

Paprastai pagaminamos gaivios salotos, puikiai tinkančios paukštienai. Nebūtina jas patiekti išskobtose apelsinų puselėse, visai neblogai jos laikosi ir bendroje salotinėje :)

½ nedidelio pekininio kopūsto

2 rūgštesni apelsinai

50–70 g geltonųjų razinų

1 kriaušė

kaupinas šaukštas smulkiai supjaustytų krapų

1–2 šaukštai aliejaus

žiupsnelis druskos

Salotų gaminimo principas niekad nesikeičia – susmulkinti ir užpilti padažu. Razinas reiktų sumaišyti su supjaustytais apelsinais (pageidautina, kad balta luobelė nuo jų būtų nuimta) ir palikti kokioms 10 minučių. Nuo sulčių razinos suminkštės. Kriaušė šioms salotoms ne visai būtina, bet turėtų patikti tiems, kas mėgsta šiek tiek saldesnes salotas, tiesiog reikia išbandyti. Pabaigoje supjaustomi pekininiai kopūstai ir viskas sumaišoma. Aliejus puikiai tinka bekvapis, pavyzdžiui, vynuogių sėklų, o alyvuogių aliejus gali suteikti pikantiškumo. Šias salotas reiktų suvalgyti iš karto.

Persikai, įdaryti rūkytos skumbrės kremu

Labai paprasta ir efektingai atrodanti užkandėlė. Interneto platybėse jau gal kokie 5-6 metai klajoja persikai su tunu, bet kadangi tunas, juolab konservuotas, - tai ne mano dainos žodžiai, linkstu prie karštai rūkytos skumbrės.

200 g karštai rūkytos skumbrės
2 šaukštai nesaldžios varškės masės (paskutiniu metu pasirodžiusi President varškė 1 kg pakuotėse puikiai tinka)
1 skiltelė česnakų
1 šaukštas smulkiai kapotų krapų
1 šaukštelis neaštrių garstyčių
keli lašeliai medaus
1 skardinė (400 g) konservuotų persikų

Skardinėje paprastai būna 6-7 persikų puselės. Jas galima perpjauti į 2-3 dalis. Likusius produktus susmulkinti smulkintuvu iki vienalytės masės. Persikus sudėti į popierines papiliotes, ant viršaus įdėti įdaro. Papuošti raudonėlio lapeliais ir spanguolėmis.

Kūčioms. Burokėlių salotos su kviečiais

Labai paprasta. Kviečius naudojau kamutą. Net nesitikėjau, kad bus taip skanu. Gyvenimo palengvinimui kviečius reiktų nakčiai užmerkti. Alternatyva burokėlių salotoms Kūčioms.

2–3 vidutinio dydžio išvirti burokėliai

1 stiklinė išvirtų kviečių

1 ryšelis petražolių

1 šaukštas kuminų

2 šaukštai aliejaus

1 šaukštas citrinos sulčių

½ šaukšto druskos

½ šaukšto medaus

Kviečius iš vakaro užmerkti. Ryte išvirti. Burokėlius nulupti, supjaustyti kubeliais ir sumaišyti su kviečiais. Petražoles smulkiai supjaustyti, aliejų sumaišyti su citrinų sultimis, druska ir medumi. Burokėlius ir kviečius sumaišyti su padažu, gausiai pabarstyti petražolėmis. Kuminus sugrūsti ir jais pabarstyti salotas. Petražoles galima ir įmaišyti ir į užpilą ir sumaišyti su salotomis.

Obuoliai alaus tešloje

Kai nežinai, ką daryti - daryk klasiką. Tokie obuoliai pažįstami daugeliui, tad Amerikos tikrai neatrasiu. Bet vis dėlto, kokie jie skanūs!!!! Recepto kalba labai žavi, todėl nieko nekeičiu... buvo tikras malonumas sklaidyti senus beveik šimtamečius žurnalus ...

„Kepti tešloje obuoliai“

„Šeimininkė“, 1924 m. liepos mėn. 20 d.,

2010-12, Moteris

„1 ½ stiklinės kvietinių miltų, ½ stiklinės grietinės ir ½ stiklinės alaus, 4 kiaušinių trynius, 4 baltymus išplakti iki putų, kiek galima geriau* (arba kiaušinius galima įminkyti į tešlą, t.y. neatskyrus trynių nuo baltymų ir neišplakus jų iki putų).

5 obuolius vidutinio dydžio nuvalyti (nulupti odą), supjaustyti į ripeles, išpjovus medeną (širdį) su grūdais, kiekviena ripelė apvelti pagamintame skystame mišinyje (košėje), suvilgyti ištirpintame svieste, ant petelnės pakepinti iš abiejų pusių ir, prieš valgant, apibarstyti cukrumi"

* gaminau plakant baltymus

Kūčioms. Keptų burokėlių salotos su avinžirniais

2 vidutinio dydžio burokėliai

1-2 šaukštai aliejaus

¼ sūdytos citrinos

1 šaukštas tirpalo, kuriame sūdėsi citrinos

Kelios šakelės petražolių

1 skiltelė česnako

1 šaukštas džiovintų raugerškių

100 g špinatų lapų

200 ml virtų arba konservuotų avinžirnių (taip pat galima pakeisti įvairiaisiais ankštiniais - virtomis pupelėmis, lęšiais, kt.)

Burokėlius dažniausiai verdame arba kepame orkaitėje. Taip atrodo labai gerai ir skanu. Kas galėtų ginčytis? Nebent kažkas nemėgstantis burokėlių. Vasarą arba ankstyvą rudenį žalių burokėlių salotos atrodo ne ką prastesnės, tiesa, dažniausiai žalių burokėlių ragaujama kiek įtariai, bent jau pirmąkart. O burokėliai, kepti keptuvėje, pasirodo dar rečiau. Jie tikrai to nenusipelnė. Tam, kad tinkamai įvertinti visus jų privalumus verta nors kartą pabandyti. Todėl pirmiausia burokėlius reikia nulupti, o po to supjaustyti plonais šiaudeliais „mandolinos“ tipo pjaustykle. Jei tokios nėra, tai irgi nebeda. Galima sutarkuoti. Ir tuos tarkuotus burokėlius pakepti keptuvėje su įkaitintu aliejumi. Net druskos nereikia. Vienintelis minusas – kepti reikia ilgai, laikas nuo laiko permaišyti ir keptų burokėlių gaunasi daug mažiau, nei buvo. Ir viskas. Privalumai nugali visus nepatogumus. Kepti burokėliai skanūs ir be priedų, bet su avinžirniais sugroja tiesiog idealiai. Arba su kitokiais ankštiniais. Keptus burokėlius reikia ataušinti, sumaišyti su smulkiai supjaustytomis sūdytomis citrinomis, petražolėmis, avinžirniais ir susmulkintais česnakais. Įpilti truputį sūdytų citrinų sunkos ir suberti raugerškius. Galima sumaišyti su špinatų lapais, kad jau tokios tikros salotos būtų. Telieka tik pasakyti „skanaus“.

Kūčioms. Silkė su svogūnų džemu ir džiovintomis slyvomis

Kučių klasika. Gilioj vaikystėje žiauriai nemėgau silkės su grybais arba silkės su pomidoriniais svogūnais. Nors pačią silkę valgiau. Kol vieną kartą neparagavau TOS silkės. Kurią daug-daug metų atgal pagamino miela Bronytė ir atskleidė man vieną mažutę paslaptį. Labai mažutę, bet nuo jos priklauso visas skonis. Nuo to laiko mėgstu būtent tokią silkę.


3-4 silkių filė
~1 kg svogūnų
2 šaukštai cukraus
150 g džiovintų slyvų
1 kupinas šaukštas pomidorų pastos
2 lauro lapai
aliejaus svogūnų kepimui

Svogūnus supjaustyti plonais šiaudeliais, pabarstyti cukrumi ir kepti aliejuje, kol svogūnų tūris nesumažės 2-3 katus, t.y. labai ilgai. Tai svarbu. Reikalui esant įpilti šiek tiek vandens. Džiovintas slyvas supjaustyti, suberti į pakepintus svogūnus ir troškinti toliau. Pomidorų pastą atskiesti stiklinėje vandens ir supilti į svogūnus. Įdėti lauro lapelius ir troškinti, kol neišgaruos skystis. Ataušinti ir sudėti ant silkės. Palikti mažiausiai valandai šaldytuve.

KVIETIMAS

Šiandien be recepto. Citata iš Rugutės fondo internetinio puslapio

Jau šešerius fondo veiklos metus mus nuolat lydi žinojimas, kad kiekvieną dieną, kiekviename žingsnyje esate drauge su mumis. Tik Jūsų buvimas, nuoširdi pagalba, ištiesiama draugystės ranka sukūrė beribės meilės ir geranoriškos pagalbos kupiną erdvę, kurioje pagalbą ir paramą randa su sunkia liga kovojantys vaikai.

Todėl būtent į Jus – Rugučiukų draugus, išsibarsčiusius po visą pasaulį – šiandien drįstame kreiptis pagalbos. Ieškodama finansavimo galimybių, „Rugutė“ praėjo atranką ir gavo galimybę patalpinti savo kvietimą prisidėti prie kokybiškesnio gydymo ir socialinės pagalbos suteikimo Lietuvos ligoniukams tinklalapyje www.globalgiving.org.

Šiuo metu mums paskirtas „bandomasis“ laikotarpis – jeigu iki gruodžio 22 d. fondas surinks 4000$ paramos iš 50 skirtingų donorų, mes įgysime teisę nuolat teikti projektus ir rinkti lėšas šiame tinklalapyje. Todėl iš visos širdies prašome visų – pasidalinkite su savo draugais, pažįstamais informacija apie projektą, o tie, kurie galite, prisidėkite prie projekto parama. Net ir pati mažiausia Jūsų auka bus be galo vertinga bei svarbi dovanojant mažiesiems ligoniukams tai, ko šiandien jiems labiausiai reikia – medicinines priemones, vaistus, svarbių tyrimų atlikimo užsienio klinikose apmokėjimą, socialinę pagalbą.

Kalėdiniai meduoliai II 2010

Tęsiu meduolių seriją :) Vis tie patys. Yra pavojus, kad ne visi nepuošti susilauks makiažo... dingsta, dingsta, dingsta...

Kadangi dainos žodžiai tie patys, tai nesikartosiu :)

Piešiu popierine tūtele ir iešmeliu šašlykams. Nemakiažintus meduolius laikau dėžėje su apelsinų žievelėmis. Skoniui - gerai, o formai ne... kažkodėl jie man šiek tiek deformavosi... bet kaip kvepia... :)


Labai pasiilgau gėlių... kas pasakė, kad jos negali dabar žydėti? :)

Kalėdiniai meduoliai 2010

Meduoliukai. Šituos gaminau pagal receptą iš lenkiško CinCin forumo.


Realiai likau juo nelabai patenkinta, nors tešla gana paklusni. Bet žiauriai auga ir kažko jai trūko. Tad kitas partijas kepiau kitaip, ir tuo rezultatu likau labai patenkinta. Antri meduoliukai dar nepuošti :) Dedu tą receptą, kuris man tiko.

700 g 812 miltų
150 g miltelinio cukraus
50 ml aliejaus
50 g sviesto
100 ml tamsaus medaus
4 kiaušiniai
1 šaukštelis sodos
1 šaukštas kepimo miltelių
1/2 šaukštelio maltų juodųjų pipirų
1 šaukštas cinamono
1 šaukštelis maltų gvazdikėlių
1 šaukštelis maltų kardamonų
1/2 šaukštelio maltų kvapiųjų pipirų

Sviestą, aliejų ir medų ištirpinti, į šiek tiek pravėsusią masę įmušti kiaušinius ir gerai išmaišyti. Miltus persijoti kartu su milteliniu cukrumi, soda ir kepimo milteliais. Suberti prieskonius. Viską sumaišyti ir užminkyti tešlą. Plonai kočioti ir spausti norimos formos sausainius. Kepti 5-6 minutes 200 C.

Glajui miltelinį cukrų sumaišyti su kiaušinio baltymu, kad gautųsi tąsi masė. Glajų dėti į tūtelę ir piešti norimus raštus.

Šitie man skanesni ir malonesni darbui. Na o puošimas bus rytoj :)

Mielinės Jerevano spurgos

Vienas iš labai ryškių Jerevano įspūdžių - spurgos. Keista? Bet jos yra neatsiejama Jerevano landšafto dalis. Tokia kaip dainuojantys fontanai, Matenadaranas, jaunojo vyno kvapas šalia konjako gamyklos arba kažkur tolumoje skęstantis debesyse Araratas. Jei paklastum jerevaniečio, kur parduodamos skaniausios spurgos, kiekvienas pasakys... bet kiekvienas pasakys savo mėgstamiausią vietą - ar tai būtų kavinė netoli konditerinio fabriko Grand Candy, arba buvęs Kirovo parkas, kur kažkada spurgas parduodavo neturintis vienos rankos Gevorgas... arba dar kokią nors. Kiek neįprastos formos - plokščios, tiprstančios burnoje, įdarytos plikytu kremu... tikras skanumėlis :)
Beieškodama recepto Samovare netyčia sukėliau spurgų kepimo flešmobą :))) kurio rezultatais ypatingai džiaugėsi mano vyras. O štai dukra yra kitokių, lenkiškų spurgų mėgėja, tad po Trijų Karalių iki pasninko teks kept, kept, kept būtent jas :)




20 g mielių
250 ml šilto vandens
0,5 kg miltų
50 g cukraus
1 trynys
50 ml aliejaus
50 ml degtinės
žiupsnelis druskos

Kremui:
1 trynys
2 šaukštai miltų su nedideliu kaupu
100 g cukraus
250 ml pieno
0,5 vanilės ankšties

0,5 ml aliejaus gruzdinimui
26 cm skersmens keptuvė gruzdinimui

Mieles ištrinti su 1 šaukštu cukraus, supilti vandenį ir 2-3 šaukštus miltų, kad gautųsi tirštesnė masė. Palikti 15 minučių, kad viršuje susidarytų "kepurėlė". Tuomet sudėti likusius produktus ir užminkyti tešlą, kol bus glotni ir nelips prie dubenelio sieneliu. Tešla bus kietoka. Palikti augti 45-50 minučių, kol paaugs dvigubai.

Kol tešla auga pagaminti kremą:
Trynį paplakti su 50 ml pieno, ir palaipsniui supilti į miltus nuolat plakant, kad nesusidarytų gumulėliai. Vanilės ankštį išskobti į pieną, taip pat į pieną suberti cukrų užvirinti. Verdantį sirupą supilti į trynio ir miltų masę ir pakitinti nuolat maišant kol masė sutirštės. Kremas turi būti tirštesnis, nes juo reikės įdaryti spurgas prieš kepant.

Tešlą iškočioti maždaug 0,7-0,8 cm storiu, išspausti apskritimus 10 cm skersmens. Į tešlos apskritimo viduriuką įdėti šaukštelį arba kiek daugiau kremo. Labai gerai užspausti, suformuoti paplotėlį ir palikti augti 10-15 minučių. Kepti spurgas ant vidutinės kaitros. Išimti ant popierinių rankšluosčių, kad susigertų aliejus. Gausiai pabarstyti milteliniu cukrumi.

Recepto originalas

Armėniškas štrudėlis su džiovintais vaisiais

Dar iš senų atsargų... tad kepimas įvyko neakivaizdiniu būdu ir nuotraukos gulėjo gal metus Bet receptas vertas išvysti dienos šviesą. Prieš kelis metus pamačiau jį vienoje tv laidoje. Labai vykęs ir kvapnus kepinys.

500 g sluosksniuotos bemielės tešlos
sauja razinų
sauja džiovintų abrikosų
sauja džiovintų slyvų
3-4 džiovintų persikų puselės
1 rūgštus obuolys
1 šaukštelis cinamono
3-4 grūsti gvazdikėliai
žiupsnelis grūstų kardamonų
1 šaukštas cukraus
kiaušinio patepimui

Obuolį nulupti ir supjaustyti kubeliais. Taip pat supjaustyti džiovintus vaisius. Prieskonius sumaišyti su cukrumis ir sumaišyti su vaisiais. Tešlą truputį pakočioti, sudėti įdarą ir suvynioti vyniotinį. Patepti kiaušinio plakiniu ir kepti 180°C minučių 20.

Mielinis vyniotinis su kakava

Lygiagrečiai su Beata iš Braškių su pipirais mėgavausi to nerealaus skonio pyragu. Ir taip pat lygiagrečiai leidausi eksperimentuoti to recepto beieškant. Deja, su liūdėsiu turiu pasiguosti, kad mano kepimo džiaugsmai kuriam laikui liaujasi dėl techninių aplinkybių. Tad artimiausiu laiku kito "bulkos" recepto nebus.

Taigi, kalbant apie panašumą, 4 balai iš 10, bet kalbant nepriklausomai nuo to skonio - labai purus, nesaldus, puikiai tinkantis pusryčiams su varške arba uogiene. Įsirašau ir tikrai kepsiu dar kada nors.

20 g šviežių mielių
125 ml pieno
50 g cukraus
120 g sviesto
3 tryniai
1 vanilės ankšties vidus (nebūtinai)
žiupsnelis druskos
500 g miltų +1 šaukštas su kaupu
1 šaukštas su kaupu tamsios kakavos
1-2 šaukštai karšto vandens

Pabarstymui
1 šaukštas sviesto
1 šaukštas cukraus
1 šaukštas miltų
1 šaukštas kakavos

Mieles ištirpinti šiltame piene su šaukštu cukraus ir ir dviems šaukštais miltų (iš 500 g). Turi gautis skysta kaošelė. Palikti augti 10-15 minučių. Trynius paplakti šakute, šaukštelį atidėti, likusius - mediniu šaukštu ištrinti su cukrumi ir su druska, supilti į mieles, suberti miltus (be to šaukšto,) truputį paminkyti ir supilti ištirpintą sviestą ir sudėti vanilę. Minkyti, kol tešla bus lygi ir glotni. padalinti tešlą į dvi dalis, kakavą užpilti karštu vandeniu, išmaišyti ir įminkyti į vieną dalį tešlos. Jei tešla ženkliai suskystės, įberti likusius miltus. Palikti tešlą augti 30-40 minučių, po to trumpai perminkyti ir vėl palikti augti - valandai. Tešlas padalinti į dvi dalis, iškočioti, sudėti kakavinę tešlą ant baltos ir tampriai suvynioti. Turi gautis du vyniotiniai. sudėti juos į stačiakampes keksines formas (standartinės, tik trumpesnės, 20 cm). Palikti augti formose. Pabarstymui sutrinti visus produktus i smulkius trupinius. Šaukštelį trynių paplakti su trupučiu vandens, plakiniu patepti vyniotinius, užberti trupinių. Orkaitę įjungti iki 180 °C, įdėti vyniotinius į neįkaitusią orkaitę ir kepti apie 45-50 minučių. Patikrinti medine balanele. Aušinti formose, o po to ant grotelių.

Šešioš žašyš šu šešiaiš žašyčiaiš

Labai ilgai ruošiausi parašyti apie šitą žasies renginį. Tai vienas, tai kitas, o ir Beata štai čia taip puikiai papasakojo kas vyko, kodėl vyko ir kaip vyko, kad man net neliko apie ką ir rašyti. Bet pabandysiu truputį papildyti Beatos pasakojimą. Tad nuo pradžios. Kai perskaičiau laikraštyje, kad Lenku namuose Vilniuje organizuojamas toks renginys, iš karto žinojau kad eisiu. O dar tokia smagi kompanija susirinko. Nors organizatorių buvo spėliota, kad renginy dalyvaus 10-12 dalyvių (bent jau tiek bilietų buvo parduota iki to laiko), vis tiek, mes merginos protingos, atėjome gerokai prieš renginį ir su malonumu atsisėdome pačiame priekyje.


Ilgokai stebėjome žąsies kūnelį, smagiai bendravome, tad net nepastebėjome, kad mums už nugarų susirinko visai ne dešimt dalyvių, o keliskart daugiau.

Šefas Artur Moroz kartu su padėjėju. Šefas yra vienas Slow Food judėjimo iniciatorių ir koordinatorių Lenkijoje. Labai žavus, puikiai mokantis bendrauti su auditorija, žinantis ką sako ir mokantis tuo pasidalinti su kitais.

Taigi prie reikalo - žiūrovams po vyno taurę, o šefas prie žąsies. Pirmiausia - žąsies liposakcija. Nuimami riebalai. Labai vertingas produktas, tad juos reikia saugoti ir daboti, o jei yra galimybė - tai ir kaupti, arba naudoti iš karto, jei yra toks poreikis.

Toliau šefas išėmė kepenis, skilvius, ilgai ieškojo širdies... kai jau buvo nusprendęs, kad žąsis sielos neturi, pasirodo, kad turi.

Sparnų galiukus nupjovė, nes kepimui jie nereikalingi, o be to ir degs. Geriau tiks sriubai.

Dabar tokiu gražiu judėsiu įpjovė kulšeliu su visu kūnu sujungimus

ir trekšt - tiesiog perlaužė. Beje, šefas nepatarė pjauti žąsies kaulų. Nei žalios, nei paruoštos. Žąsies mėsa nupjaunama nuo kaulų ir patiekiama be jų. Kaulai labai kieti ir skylinėja į aštrius šipulius, tad reikia to vengti.


Na o čia jau žąsis be filė, kurią šefas siūlė ruošti neperpjaunant, nebent to būtinai reikia patiekalui. Galima tą filė tiesiog suvynioti, galima kuo nors prikimšti, vytinti, rūkyti. Net Pone Tade yra paminėtos tos žąsų filė pusytės, tokiomis pat, beje vaišino ir mus.

O štai ir jos - vytintos ir parūkytos. mmmmm..... :) Skonis nerealus. mano pirmas favoritas


Antras mano favoritas - žąsis troškinta raugintose kopūstuose. Kaip sakė šefas - paprasčiausias patiekalas pobūviui. Toks skanus, kad kopūstų jau priraugiau. Gavosi - nuostabūs, traškantys... reik eit žąsies medžiot :)


Bendras stalas atrodė taip:


patiekalus aprašė Beata, tad nesikartosiu.

Viskas buvo nerealiai skanu, labai daug, informacija naudinga ir laiką praleidome labiau nei puikiai. Iš pradžių kiek skeptiškai žiūrėjau į tą visą malonumą, bet labai džiaugiuosi, kad mano abejonės nepasitvirtino. Kainavo šitas malonumas - 40 litų, ir buvo vertas kiekvieno cento. Ir jei Lenkų namai organizuos dar kartą tokio pobūdžio renginį lėksiu kiek įmanydama. Štai.

P.S. Beata, nemanyk, kad tu viena tą bulką kepei... arba bent kažką panašaus. ))))

Tortai, tortai, tortai...

Kiek kartų sau sakiau, kad daugiau jų nedarysiu :))))) cha..... kaip tas Rokis, tampantis nevaldomu išgirdęs žodį "sūris", taip ir aš... čia tik maža dalis dviejų savaičių darbelių... prie konvejerio net neišeina aparato išsitraukti ... Buvo dovanų, buvo užsakymų, buvo vaikiškas krykštavimas: "leliukas, leliukas, noliu leliuko.... "
Namuose, kai išgirstami žodžiai šokoladas, saldu, kremas, vyšnios, želė, girdisi NEEEEEEEEEEEEEEEEE!!!!!!!! geriau... (drebėkite, drebėkite, siaubas -baubas ;p) LAŠINIŲ.



Šitas man pačiai patiko... Svoris - ~6 kg.
kiek kartų pagaunu save, kad tai daryti man patinka. Tik kas ateitų po to virtuvės tvarkyti? retorinis klausimas.

Ir vėl tortai

Smagus savaitgalis. Net nesitikėjo. Na ir aišku su tortais. Abudu po ~6 kg. Kadangi taip išėjo, kad tiesiog nesigalvojo, tai prisiminiau vieno savo mėgstamiausio dėstytojo žodžius (kurie, beje, gelbsti dažnai): kai nežinai, kaip daryti - daryk klasiką. Ji nepaves. Tai ir padariau savo klasiką - įprastą želiuką ir paukščių pieną. Dovanu. Net puošiau taip, kaip įpratau, staiga pajutau, kad žiūrint kaip kepa plikytukai gaudau tokį kaifą... tiesiog fantastišką.
Paukščių pienas beveik dingo akimirksniu, tik keli gabaliukai išsisaugojo tiems, "kto v more". Deja, prie tų, kto v moe prisijungė mano pasiligojęs vaikelis. O gaila, nes ir ji norėjo, ir jos laukė. O buvo žmonių 30. Ir kad taip patvarkytų didžiulį tortą po puikių ir skanių vaišių "Steakhouse Helios" - tai man širdis dainavo. Ot.
Na o želiukas pirmiausia buvo skirtas prie šampano, jei išlošim prieš amerikonus, bet nepaisant to, kad neišlošėm, vis tiek ir gėrėm ir valgėm :)

Vokiškas konditerinis žurnalas. Pagyrų puodas

Aš kaip visuomet, naudoju internetinę erdvę PR-ui :))) ir pagyroms :) kad tiesiog nemanytumete, kad karščiai man visai davė per galvą ir guliu kojas užvertusi nieko neveikdama :) šiek tiek tos veiklos yra...


Taigi, mano želė "master klas" vokiečių konditeriniame žurnale Magie Des Zuckers


Labai.... labai džiaugiuosi ir didžiuojuosi, kad esu tarp tokių nerealių meistrių, kurios gamina stebuklus, vertus aukščiausio lygio parodų.


P.S. Kchm... Atspėjau. Vertos ne tik aukščiausio lygio parodų, bet ir aukščiausių apdovanojimų jose. Būtent tokius ir gavo :)

Ananasai ant grotelių

Viskas keičiasi. Net diena su naktim... Vakar (taip, jau vakar) staiga suvokiau, kad fotoaparatas per smagų pasisedėjimą geroj kompanijoj yra kaip svetimkūnis... taip ir išgulėjo jis mašinoj visai be darbo. O ir ne tame esmė. Mane labai sujaudino Vilmos įrašas. Jo nuotaika - mano nuotaika. Svarbu, kad aplinkui buvo man patys brangiausi žmonės, ir nesvarbu, kad iškepto šašlyko sultys bėgo per rankas, o ryte realiai buvo sugadinta nuotaika, o po išeiginių aš pradedu savo kryžiaus kelius, reikalaujančius mano kantrybės, laiko, pastangų ne tik moralinių ir fizinių... nesvarbu . Svarbu buvo tai, kad jie, jie - man geriausi ir mieliausi būtų sveiki ir gerai nusiteikę, svarbu juos apsaugoti nuo nereikšmingų dalykų... ne, nieko nerašysiu, nes nemoku to jausmo išreikšti, nemoku viešai nuogintis, o ir nereikia... eisiu paskaityti geriau to, prie ko sugrįžtų ir visuomet randu atsakymus... O kad daugiau laiko liktų tam, kas svarbu -

Pats paprasčiausias desertas ant grotelių:

reikia ananasų, juos perku Maximoj (nereklamuoju, Maxima man už tai nemoka )))) ) tiesiog konstatuoju faktą, kad paskutiniu metų man labai patiko nuvalyti ir supjaustyti ananasai. Vienintelis pastovus trūkumas, kurį matau - tai, kad labai nesandarios dėžutės ir tikriausiai nei karto nesugebėjau atnešti namo šių ananasų, kad viskas aplinkui nebūtų sulypę ir pakvipę nuo išsiliejusių sulčių :( na ir šįkart dar tie anansai, kurie buvo prinokę buvo supjaustyti net, sakyčiau pornografiškai - kreivai, šleivai... o tokie labiau žalesni - na ką gi, jie buvo labiau žalesni ))))

reikia dar ko nors, kas tuos ananasus sudėtų ant grotelių ir apverstų tada, kai reikia, ir nuimtų tada, kai reikia... o suvalgyti tai ir mes pačios galim :) tai štai ir viskas, ko reikia ir ką reikia padaryti ))) ne, ne viskas. Dar reikia geros kompanijos, kad viskuo pasimėgauti kartu :)

Armėniška sriuba su lęšiais ir aveluku

AVELUKAS

Tikrai nežinau, kaip šis augalas vadinamas lietuviškai. Su armėnų botanikais nelabai turiu ryšių, o visa ta informacija, kurią turiu neleidžia man vienareikšmiškai teigti kad yra būtent ta, arba kita rūgštynių rūšis. Tad aprašomuoju būdu pasakysiu, ką žinau :) kai turėsiu tikslių botaninių žinių - papildysiu :)

Taigi, kas toks paslaptingas avelukas? Ogi laukinės kalnų rūgštynės. Beje, jos nėra labai dažnos ir Armėnijoje, gal todėl ta informacija ir yra gana įvairi. Bet kaip bebūtų, labai džiaugiuosi, kad jų gavome.

Kalnų rūgštynės nevartojamos šviežios, jos yra supynamos į kasas ir džiovinamos. Verdamos sriubos, gaminamos salotos ir kiti patiekalai. Prieš gaminant kasos išpynamos, rūgštynės perplaunamos šiltu vandeniu ir trumpam užmerkiamos.

Štai toks portretas iš arčiau,
o toks iš toliau :))))

Armėniška sriuba su lęšiais ir aveluku

maždaus 30 cm ilgio aveluko kasa
1 stiklinė lęšių
2-3 bulvės
1 svogūnas
1 morka
1-2 šaukštai lydyto sviesto
sauja džiovintų slyvų
druskos, pipirų
pagal pageidavimą - česnakų ir petražolių patiekimui

Aveluką kruopščiai perplauti šiltu vandeniu ir užmerkti valandai. Storo puodo dugne svieste pakepinti smulkiai supjaustytus svogūnus ir morką, supilti vandenį (~1,5 l), sudėti supjaustytą aveluką, virti 20-30 minučių, suberti lęšius, dar pavirti 15 minučių, sudėti supjaustytas bulves ir džiovintas slyvas. Įberti druskos ir pipirų. Virti, kol išvirs bulvės. Galima patiekti su smulkintais česnakais ir petražolėmis.

Braškių tortas "Ramunės" (Ramunei :)

Duoklė sezonui. Kaip gali būti vasara be braškių?... beje, ar jūs tikri, kad dabar vasara? aš tai nelabai... nors iš tiesų manęs lietus netrikdo, karštis man mažiau malonus. Vienintelis šio oro trūkumas man - tai, kad uogos rūgščios ir permirkusios. Atrodo, braškėmis pasidžiaugsime tik tiek, kiek bus mirkytų... o gaila....

Taigi, tortas dovanų labai labai šauniam žmogui. Vardu Ramunė. Kitokių gėlių ir negalėtų būti ant torto :) Bet kadangi reikėjo suktis labai greitai, tai padorios fotosesijos nėra.

Recepto nekartosiu, kepiau viską pagal Braškių tortą II , tik šonus trupinukais pabarsčiau, o ant viršaus želiuką sudėjau ir naudojau natūralų jogurtą. Busiu nekukli, bet šitas receptas man labai-labai patinka. Minimum pastangų - puikus rezultatas. Realaus laiko jam pagaminti išėjo apie 3 valandas su kepimu ir viršutinio želiuko pagaminimu (bet be šaldymo ir stingdinimo) Kadangi kepiau biskvitą tą pačią dieną, kai ir pertepinėjau, tai pašoviau iškeptą biskvitą valandai į šaldiklį, kad subręstų.
Turiu pripažinti, kad labai myliu šį receptą. Kadangi sudėliojau jį pati, nors niekad negali būti tikras, kad kas nors apie ką nors panašaus irgi taip pat sako, tai tiesiog esu šaunuolė :)