2009 m. gegužės 31 d., sekmadienis

Dryg - dryg kokosas....

Kas gali man pasakyti, kam reikalingos kokosų drožlės kavoje su migdolų sirupu? Netyčia taip užtaikiau... taip jau gyvenime susklostė, kad dievinu kavą, ypač šaltą kavą, mėgstu migdolus. Ir nekenčiu kokoso. Bet net jei ir mėgčiau, nesuprasčiau tokios skonių ir kvapų makalynės. Man į galvą įkalta, kad akcentas turi būti vienas, tada jis sužaidžia, arba jei rodai mostą, tai turi būti mostas, o ne dryg-dryg.... dryg kava, dryg kokosas...


Beje, diena, ypač tos kelios popietinės valandos buvo labai smagios, to nesugebėjo sugadinti kokosas :) Iš karto grožėjomės nuostabiu, kiek sentimentaliai gražiu vaizdu... po to labai mielai pasišnekučiavomės. Kas praleido šią progą - gailėkitės... aišku, galima pasakyti, progų bus. Taip.. bus. Tokios - ne :)

Juokingiausia buvo tai, kaip bandėme atsipažinti )))) ypač aš... dabar nugrius visi, net ir tie, kas ten buvo ) Viskas įvyko greičiau, nei buvo suplanuota. Kai pro duris pasirodė nuostabiai graži jaunoji, tik pagalvojau, kaip ji panaši į tą, kurią turėčiau sveikinti.... bet apie tai, kad ji ne tik panaši, o ir yra... tą pradėjau įtarti tik kiek vėliau. O! Įdomu, kas ateina sveikinti vestuvių proga ir svečių klausinėja jaunosios vardo... neįdomu. Tai aš. Lyg šiol nežinau, ką pagalvojo toji ponia....


Svarbu, kad viskas išaiškėjo ) sraigės žingsniu, net ne vienos, o visų šešių :))) bet paaiškėjo )

Baklažanai a'la baba ganoush

Gal ir visai ne babaganoush. Bet kažkas panašaus. Ir tikrai ne mažiau skanaus. Mano anyta taip daro. Ir man labai-labai patinka. Tik prieš tai reikia perspėti gaisrininkus, kad labai nekreiptų dėmesio į dūmus.... nes jų turėtų būti, nedaug, bet būti. Įsivaizduokite, kad darote nedidelį laužą balkone. Na gerai, nereikia balkone. Galima ir ant viryklės. Man tokie baklažanai daug - daug - daug kart skanesni, nei kepti orkaitėje... Antri po keptų ant tikros ugnies.

Reikia:
  • Baklažanų
  • druskos
  • sviesto
  • (pagal pageidavimą: aitriųjų pipirų)
  • folijos uždengti viryklę
  • ir tokio daikto:

Labai paprasta. Ieškome šaldytuve pasimetusių baklažanų. Mano buvo būtent tokie, seniai šaukiantys: "Suvalgyk mane, suvalgyk mane", bet jų šauksmas kaskart buvo tildomas uždaromomis šaldytuvo durelėmis. Kaip bebūtų, pamiršti, nepamiršti, eretikai, neeretikai, marš ant laužo. Kepa.

Nieko baisaus jei pridegs. Juk ant ugnies gi kepa, ar ne?

Pajuodusius ir nuvytusius baklažanų kūnelius valome dar karštus. Kad neapsideginti pirštų, statome šalia dubenėlį su vandeniu - pirštus įkaitintus vėsiname :)


Visai nieko tas nurengtas, ar ne? :) Kai baklažanai nulupti, tada juos peiliu, peiliu. Todėl geriausia, kai dubenėlis metalinis.

Maža, ar ne? Tada išplakame šakute ir druskos paberiam.
Ir sviestuko.
Viskas. Skaniausia su lavašu arba tiesiog balta duona ir pomidorais. Galima dar ropinių svogūnų plonai papjaustyti, kas mėgsta. Svogūnus, ne pjaustyti....


Ko nedėjom? Tachinio, česnakų ir kt. Nededu :) ir be jų galiu dubenėlį privatizuoti ir išdažyti su duona :)

2009 m. gegužės 25 d., pirmadienis

Sūrio tortas su vyšnių želė 3G (gražus, gardus, gaivus)



Kai kažko norisi, norus patenkinti gali inventorizacija šaldytuve. Mano inventorizacijos pasekmės labai gražiai įsiliejo į gaivų ir gardų pyragą. Arba tortą. Labai purų, švelnios konsistencijos, nesaldų... oi... mmmm... tikrai mmmm :)



~ 300 g maskarponės sūrio (praimtas J)

400 g liesos varškės

2 šaukštai 15 proc. grietinės

~ 350 ml grietinėlės (praimtas :))

3 šaukštai cukraus pudros (ne šaldytuve :) )

2 x 400 g šaldytų vyšnių (kiek jų išgyveno iki torto vyšnių sluoksnio užpylimo, sunku pasakyti :)))))

2 šaukšteliai želatinos

5 šaukšteliai želatinos

1 kiaušinis

1 šaukštas cukraus

1 šaukštas miltų

1 stiklinė šaldytų braškių, pertrintų su cukrumi

Želatiną užmerkiau dviejuose prikaistuviuose, užpylant po 125 ml vandens. Vyšnias atitirpinau. Kiaušinį išplakiau su cukrumi, suberiau miltus ir iškepiau nediduką biskvitą. Torto formą išklojau popieriumi (ir apykaklę irgi uždėjau), įdėjau į apačią biskvitą, patepiau jį trintomis braškėmis. Užstačiau plaktis grietinėlę, varškę sutryniau su c.pudra ir grietine iki lygios švelnios masės. (Ji visa irgi nedagyveno iki dėjimo į pyragą... tik jos dalis) Tada sudėjau maskarponę ir vėl sutryniau. Želatiną (ten, kur 5 šaukšteliai) ištirpinau ir sumaišiau su varškės-maskarponės mase. Šaukštą išplaktos grietinėlės sumaišiau su mase su želatina ir po to sumaišiau viską kartu. Varškės masę supyliau į formą, sustingdinau. Tuo metu padariau vyšnių želė iš cukraus sirupo ir šaldytų vyšnių sulčių. (Viso 400 ml) Ant viršaus sudėjau vyšnias ir užpyliau želė. Per naktį palikau šaldytuve.

O gėlės ne iš šaldytuvo :) tiesiog jums :)


2009 m. gegužės 19 d., antradienis

Le Cordon Bleu. Namų kolekcija. Šokoladas

Jau Lietuvoje!!!!!!! Tikrai labai ir ilgai laukiau. Kada pasirodys knygynuose - nežinau... gal šią savaitę bus. Jau šiandien galima įsigyti pas leidėją, turi kažkiek atliekamų egzempliorių. Beje, bus tikrai pigiau... vos ne dvigubai ( :( šita šypsenėlė liudna todėl, kad knygynai ir didmenininkai deda žvėriškus antkainius...). Manau, kad įmanomas ir atsiuntimas paštu.

Kadangi manęs čia ilgokai nebuvo, bandau prisimeilinti :)))) Dovanoju jums tulpių iš daržo :)


Labai gražios :) Bus dar persiko spalvos ir baltų. Bet šios vėlesnės.

Apie dydį galima spręsti iš šalia padėtos degtukų dėžutės. Kasdien jos auga ir auga. Tai šiandien jos jau didesnės :)

Ir dar. Kad nebūti visai jau nekulinariškai, tai sekmadienio torčiukas :) Fotografuota "lauko" sąlygomis, tai visai nefotogeniška. Bet čia įrodymas, kad netinginiavau. Namuose buvo nedidukas pobuvis. Tik 20 žmonių. Senamiestis kvepėjo šašlykais :)))))) bet fotografuoti jau nebebuvo jėgų...

2009 m. gegužės 11 d., pirmadienis

Išgriūvusio iš koto tailandiečio agurkų salotos

Nepykite, bet sureagavau į kritiką, tad pasikeitė pavadinimas :)

Nerašysiu apie dešreles (Vilma ;) ) , nevesiu į pievas :))) Labai paprastos, gaivios ir kiek neįprastos mūsų gomūriui. Nors kitur pasakytų, kad mūsų agurkai su medumi irgi neįprasta :)
Prie reikalo:

1 ilgas agurkas
150 ml ryžių acto
100 g cukraus pudros
1/2 raudonos aitriosios paprikos
šaukštelis susmulkinto šviežio imbiero
2 skiltelės česnako
druskos

Agurką supjaustyti stulpeliais, likusius produktus sumaišyti ir užpilti agurkus. Palikti šaldytuve mažiausiai valandai. Kad jau visai rytietiškai būtų, galima pabarstyti sezamo sėklomis... tik aš nemėgstu :) todėl ir nebarsčiau :)

2009 m. gegužės 8 d., penktadienis

Nostalgija. Vien tik nostalgija... Zapiekankos :)


Sklaidydama praeitų metų liepos mėn. žurnalo "Kuchnia" puslapius aptikau vieną labai paprasta ir puikiai pažįstamą patiekalą. Ypač tiems, kas 80-90-aisias lankėsi Lenkijoje. Kaip yra dabar, nežinau, nes jau senokai ten nebuvau... Zapiekanka - man vienas iš dviejų skaniausių fast-food'ų, kitas - mano vaikystės. Pylimo gatvėje, kur dabar policijos komisariatas, ar dar kažkas panašaus, buvo mėsos parduotuvė. Įeinant, po kairę buvo žalia mėsa, po dešinę - kulinarija... ar kitaip? Seniai buvo... bet to ir nereikia, nes tiesiai atsidurdavai prie tokios nedidelės nišos, kurioje stovėjo dešrelių virimo aparatas. Kaip plautuvė su dviem skyriais. Viename tik pradedamos virti dešrelės, kitame - išvirusios. Pardavėja ištraukdavo dešrelę žnyplėmis, galiuką įvyniodavo į popierinės servėtėlės pusytę. Dar būdavo bandelė už tris kapeikas, ne "trys kapeikos", bet tiesiog bandelė, kainuojanti tris kapeikas... šlakelis neįtikėtinai skanių garstyčių, popierinė vienkartinė lekštė ir kita servetėlės pusytė... Net nežinau, kodėl tos dešrelės būdavo tokios skanios... Namuose šitokių neįšeidavo išvirti :)

Taigi, zapiekanka:
ilgas prancūziškas batonas (tiks ir vietinis, nebūtina lėkti į Paryžių ;)
sviestas
pievagrybiai
sūris
druska
grūsti pipirai
Santa Marijos prieskoniai picai
kečupas

Turėjau vidutinio ilgio bagetus. Perpjoviau pusiau, truputuką patepiau sviestu. Pievagrybių neploviau. Buvo tokie gražučiai, baltučiai, tad tiesiog apvaliau drėgna kempinėle. Sutarkavau su burokine tarka, sudėliojau ant bagetų. Pabarsčiau druska, pipirais ir prieskoniais. Ant viršaus - tarkuoto sūrio. Jį tarkavau smulkia tarka. Ir pašoviau į orkaitę (180 C) 10 minučių... Po to uždažiau kečupu... kad kraugėriškiau būtų... bet neišėjo... niekas neišsigando. Mažoji pasakė, kad dažniau tokius pusryčius daryčiau :)

2009 m. gegužės 7 d., ketvirtadienis

Krizės apimti. Akcijiniai pyragaičiai "Low-budget "

Nuo žodžių "krizė", "taupyti" darosi bloga. Kaip nuo kaimyno, gręžiančio sienas pirmą valandą nakties. Neseniai nuo krizės perdozavimo gydžiausi šparagais, sumaltais į, pardon už žodį, "bizaliuką" :))))), nors ir skanų. Dabar nusprendžiau iš tikrųjų pataupyti. Ką ir įrodysiu skaičiais. Rezultatas vertas pinigų :))))) ar jis vertas daugiau? Vertas, bet negarantuoju, kad kartosiu jį kokioms nors progoms (mažoji pareiškė, kad sugadinau meduolius :) ) bet turėti bagaže ką nors tokio, paprasto ir nekepamo, manau, reikėtų :) Janočkos iš Rygos receptas, spausdintas buvo ir Gudkuke, ir kukinge, ir Kuktoke, ir Ogoniok... nežinau, kur nebuvo :)))).

0,6 kg šokoladinių meduolių
0,9 kg riebios grietinės
0,1 kg cukraus
1 bananas
1 citrina

meduolius supjausčiau į du paplotėlius. Nutarkavau citrinos žievelę, iš pusės citrinos išspaudžiau sultis. Grietinę išplakiau su cukrumi, c. sultimis ir žievele iki tirštumo. Atsiprašau, čia KA plakė, ne aš :))) aš taip nesugebėčiau... Apvalią 22 cm skersmens tortinę formą išklojau maistine plėvele, išdėliojau meduolių pusytėmis, į tarpus dar pridėjau meduolių gabaliukų. Įpyliau kremo, įdėjau supjaustytą bananą, vėl meduolius ir kremą. Uždengiau plėvele. Per naktį laikiau šaldytuve. Galima pjaustyti kaip tortą, bet aš išspaudžiau apvalia formele.

Grietinė, aišku, tokia, ant kurios neužrašyta, kad tai ir augalinių riebalų mišinys. Skaitome etikėtes, skaitome :) kas yra iš tikrųjų.... nežinau. Bet išsiplakė puikiai. (Piemenėlio 30 proc.... tiesiog nesugebėjau ramiai praeiti pro tokią kainą :))))) o po to galvojau, kam man ji reikalinga, nes tokio riebumo grietinės mes nevalgome :) )

Paskaičiavimai:
grietinė - 2 x 1,49 = 2,98
meduoliai - 0,6 x 4.89 = 2,93
cukrus - 0,1 x 3.09 = 0,31
bananas - 0,3 x 3,49 = 1,04
citrina - 0,15 x 1,99 = 0,30

Viso - 7,56 Lt. Produktai pirkti įvairių akcijų metu, įvairiose parduotuvėse.

2009 m. gegužės 6 d., trečiadienis

Mėsos "šmotas" a'la šašlykas. Namų sąlygomis

"Žaidžiame virtuvę..." namuose - pavasariniai pasikeitimai. Su 101-uoju pranešimu (taip simboliškai) virtualioje virtuvėje įvyko baldų perstumdymas. Dar ne viskas pabaigta, bet, tikiuosi, naujoje virtuvėje Jums patiks :)

Nepaisant gero oro šašlykų sezono dar nepradėjome. Darbo reikalais nesiskaito. Mėgstu, kai viskas grįžta į nustatytus rėmus. Vyrai rupinasi ugnimi, moterys - tuo, ką vyrai sumedžiojo. Bet tik tam trumpam laikotarpiui, kol maistas ruošiamas gamtoje. Nesu femisnistė, nei priešingai. Nemoku užkurti laužo ar kitokios ugnies. Ir šašlykų kepti nemoku. Bet juos mėgstu. Bene labiausiai už viską.
Taigi, ką darau, kai labai jų noriu, o galimybių nėra? Kepu grilinėje keptuvėje. Mano zepterinė. Kaip aš keikiau save, kai ją pirkau.... jei kas nors išgirstų, tai ausys tikrai susisuktų.... o dabar visi girdi, kaip aš ją myliu. Didele ir gražia meile.

storoki kiaulienos nugarinės su kaulu gabalai (liaudiškai vadinami karbonadai)
svogūnai
džiovinti bazilikai, dašiai
juodieji pipirai, aitrūs pipirai, druska
aliejus
jaunų burokėlių lapelių, pomidorų, marinuotų svogūnų patiekimui


Svogūnus supjaustyti ir sumaigyti su bazilikais ir dašiais. Mėsą pasūdyti, papipirinti ir išmaigyti kartu su svogūnais. Pašlakstyti aliejumi, sudėti į polietileno maišelį ir palikti kelioms valandoms. Nuimti svogūnus ir kepti gerai įkaitintoje grilinėje keptuvėje (kepsninėje? dabar neatrandu lietuviško atitikmens, nes žodžio grilis vartoti negalima.... :/) Patiekiu su marinuotais raudonaisiais svogūnais ir daržovėmis, šį kartą - jauni burokėlių lapeliai ir pomidorai :)

2009 m. gegužės 5 d., antradienis

Jubiliejus, jubiliejus!!!!! Bandelės "žievelės" a'la "cinamon rolls"

Taigi. Jubiliejus. 100 įrašų nuo metų pradžios, nuo blogo pradžios.... Ta proga pasidovanojau sau daug vintažinių rožių :) Sveikinu save ir linkiu daugiau netingėti, nes 100-asis įrašas turėtų būti anksčiau :P Diena tokia reikšminga... penkto menesio penkta diena. Kodėl ne penktų metų? Tada dar nesusigalvojau, kad galima buvo pasidaryti savo blogą... ar gerą.... Kodėl ne devintų metų devinto mėnesio devinta diena? Būtų ilgai laukti.... o aš nenoriu. Noriu čia ir dabar. Ir taškas. Todėl skelbsiu reikšminga bet kurią dieną. Patinkančią :) Pirmojo metų griaustinio diena... pirmosios skruzdėlės, pirmojo šparago, pirmosios nukritusios plunksnelės, pirmojo saulės zuikučio, pirmosios vaivorykštės ant grindų, lubų, tarp pirštų, pirmos žemuogės... arba pasidovanosiu sau daug rožių ir sakysiu, kad tai reikšminga...

Bandelės.... skanutės.... Panašios į rožes, todėl vėl nostalgiškos, bet su šiuolaikiniu veidu. Mano mokykloje kepdavo tokias. Ir kainuodavo jos 6 kapeikas. Dar kompotas už 6 kapeikas. Buvo.... Dabar mano mažoji visuomet jų prašo. Cinamono mėgėja :) Receptas iš I.Čereškienės vadovėlio konditeriams. Receptuose buvo ir bandelė "roželė", bet jos niekad nemėgau, todėl pasirinkau skaniausią :) Produktuose kiek paišdykavau, o ir kiaušinį patepimui pridėjau. Padariau jas tokiais užsieniniais cinamoninias vyniotiniais.

300 g miltų
50 g sviesto
50 g cukraus
150 ml pieno
20 g mielių
druskos

pabarstymui:
30 g sviesto
30 g cukraus
cinamono
kardamono
kiaušinio patepimui

Kaip visuomet. Šiltame piene ištirpinau mielės, įberiaus šaukštelį cukraus ir šaukštą miltų. Šluotele išplakiau ir palikau, kol viršuje nepasidarė "kepurėlė" (15 - 20 min.) Po to sudejau likusius produktus ir mano didysis pagalbininkas viską išminkė. Tešlą palikau nakčiai šaldytuve, o iš ryto išėmiau, palikau, kol atšilo ir iškočiojau gana platų stačiakampį, bet nestorą. Patepiau ištirpintu sviestu ir pabarsčiau cukraus, cinamono ir malto kardamono mišiniu. O tada vyniojau, vyniojau, vyniojau :) Supjausčiau nestorais apskritimais, sudėliojau juos ant kepimo popieriaus ir palikau, kad paaugtų. Kai padvigubėjo, patepiau kiaušinio plakiniu, ir nuvažiavo bandelės keptis :) Labai skanios išėjo :)


2009 m. gegužės 4 d., pirmadienis

Naminis limonadas


Karšta.... visą dieną šiandien laksčiau, važiavau, ėjau, vėl važiavau... karšta. Rankinėje turėjau vandens, bet prieš akis kažkodėl buvo citryyyyyyyyynos.. citryyyyyyynos :) vis svajojau, kada atvažiuosiu namo... Naminis limonadas tai kažkas tokio... vintažinio... oranžadas, limonadas... žodžiai skambantys kaip iš tų laikų, kai moterys vasarą vaikščiojo apsirengusios tik šviesiai, suknelėmis, jokių kelnių... gražūs nėriniuoti skėčiai, lėtai einantis laikas...

2 citrinos
6 st. vandens
4 - 6 valg. š. cukraus
½ valg. š. smulkiai supjaustytų čiobrelių, mėtų ar kitokių žolelių

Užvirinti vandenį su cukrumi. Nukaisti ir įberti žolelių. Ataušinti ir perkošti. Citrinas išplauti, pagal norus nuvalyti (arba ne), sutrinti bulvių grūstuvu, užpilti cukraus ir žolelių sirupu. Patiekti su ledukais.

Pertrinta žaliųjų smidrų sriuba

Kaip rusai sako, "не было бы счастья...."... Taip ir su šita sriuba :) vienas neįvykęs projektukas, todėl atsidurė čia. Šiek tiek apie šparagus galima pasiskaityti čia :) Kad visiems būtų linksmiau, viską galima bus pamatyti nuotraukose :) Smidrus vadinsiu šparagais, nes taip mandriau :))))

Nuostabiai gražūs indai iš indų salono Scilis

Čia mažas produktų vaizdelis:


400 g smidrų
1 poras (tiksliau nedidelis gabaliukas)
2 - 3 bulvės
1 šaukštas sviesto
100 ml grietinėlės
lašelio aliejaus
druskos, baltųjjų pipirų, žiupsnelio cukraus

Sultiniui:
Vištienos nugarkaulis su sparneliais
ropinis svogūnas
morka
salieras
druska, pipirai

Pradėjau nuo sultinio. Padalinau vištą į dalis, tai, ko nenaudosiu iš karto sudėjau į maišelius, užrašiau (būtinai!!!!!) kas įdėta, kada įdėta (tik šiuo atveju su data ant maišelių truputuką cirkas išėjo :))))) Apie tai, kaip verdu sultinį parašiau čia :)

Smidrus nuploviau, nupjoviau apatinę dalį. Pagal taisykles žalieji šparagai nelupami,

bet apatine dalis šiek tiek nuvaloma, taip pat nuvalomi lapeliai. Supjausčiau.


Puode ištirpinau sviestą. Porą smulkiai supjausčiau. Pabarsčiau cukrumi ir pakepinau ant sviesto.

Į puodą supilaiu maždaug 1,3-1,5 l sultinio (geriau įpilti šiek tiek mažiau, ir po to praskiesti iki norimos konsistencijos, nei įpilti per daug ir po to virti dar bulvių, smidrų arba tirštinti miltais), įdėjau bulves, supjaustytas kubeliais. Paviriau kol bulvės beveik suminštėjo. Tada sudėjau smidrus.

Viriau 5 minutes, išėmiau viršūnėles.

Dar viriau kelias minutes, tada supyliau grietinėlę ir druską. Užvirinau.


Viską sutryniau trintuvu su ilguoju kotu.


Supyliau į lėkštes ir į kiekvieną įdėjau po 2 smidrų viršūnėles ir užlašinai kelis lašus vynuogių kauliukų aliejaus. Skanu :)