2009 m. kovo 13 d., penktadienis

Sultinys, atrodo, kas čia tokio? :)

Ir išties, kas čia tokio? Tiesiog man atėjo sultininės dienos. Labiausiai tuo džiaugiasi mano dukra, nes tai yra mylimiausia jos sriuba. Drįstu teigti, kad sultinys man visuomet išeina geras - skaidrus, skanus. Žinau, kad vieni teigia, kad sultinys - tai "lavonų nuoviras", bet kiti liepia gerti (valgyti) būtent jį, nes sveika.
Taigi, kaip tai atrodo pas mane? Pirmiausia turi būti
  • ekologiška višta (nebūtinai visa, pilnai pakanka net ketvirtadalio)
  • morkos
  • svogūnai
  • salierai
  • kvapieji pipirai žirneliais
  • juodieji pipirai žirneliais
  • druska
  • įvairios žalios žolelės :)
Kažkada senoje kulinarinėje knygoje išskaičiau, kad lauro lapai vištienos sultiniui netinka, tad ir nededu. Kažkodėl patikėjau, kad taip ir reikia, lygiai taip pat, kaip ir vaikystėje tikime Kalėdų Seniu. Atrodo, jau nebetikime ir dedame lauro lapų, bet staiga Kalėdų senis atsiunčia laišką net su linkėjimais mano geriausiam draugui... Na ir kaip čia netikėti? tad į vištienos sultinį lauro lapų nededu :)
Taigi užverdu vandenį ir įdedu  vištos 1,5 kg  ~ 3 l vandens. Laukiu, kol užverda ir tada ant labai-labai silpnos ugnies leidžiu labai ramiai virti (net ne virti, o kaisti). Po 45 - 50 minučių perkošiu sultinį per tankų audinį (o dar geriau - per popierinį filtrą kavos aparatui (aparato neturiu, bet filtrų - visuomet :) ), vištieną išimu, o į sultinį pridedu degintų daržovių (morkos ir salierai supjaustomi plokštelėmis ir apkepinami ant kepimo skardos iki rudos spalvos, svogūnas gali būti neluptas, bet privalo būti švariai nuplautas; perpjaunamas pusiau ir pjūviais į apačią dedamas ant skardos. Irgi kepamas iki rudumo.) Bet dabar man nėra tokio poreikio, todėl tiesiog dedu stambiai supjaustytas daržoves, įberiu druskos, pipirus ir verdu dar apie 15 minučių. Taip vadinasi, kad verdu, bet iš tikrųjų kaitinu ant mažos-mažos ugnies. Sultinys vėl perkošiamas ir laikomas šiltai. Atskirai galima išvirti makaronų (tai, ką mano dukra labiausiai mėgsta :))) ), iškepti plikytų žirnelių (kažkada jie vadinosi profitroliais, bet dabar kalbininkai taip neleidžia vadinti ... :/) arba kokių nors labai skanių pyragėlių :). Patiekti su kapotomis prieskoninėmis žolėmis.
P.S. Verdantis sultinys - kaip pavaldinys prieš karalienę - kepurė geriausiu atveju turėtų būti rankoje, arba šiaip kur nors toliau padėta.... tad ir nedenkime puodo dangčiu :)