Taigi, kaip tai atrodo pas mane? Pirmiausia turi būti
- ekologiška višta (nebūtinai visa, pilnai pakanka net ketvirtadalio)
- morkos
- svogūnai
- salierai
- kvapieji pipirai žirneliais
- juodieji pipirai žirneliais
- druska
- įvairios žalios žolelės :)
Taigi užverdu vandenį ir įdedu vištos 1,5 kg ~ 3 l vandens. Laukiu, kol užverda ir tada ant labai-labai silpnos ugnies leidžiu labai ramiai virti (net ne virti, o kaisti). Po 45 - 50 minučių perkošiu sultinį per tankų audinį (o dar geriau - per popierinį filtrą kavos aparatui (aparato neturiu, bet filtrų - visuomet :) ), vištieną išimu, o į sultinį pridedu degintų daržovių (morkos ir salierai supjaustomi plokštelėmis ir apkepinami ant kepimo skardos iki rudos spalvos, svogūnas gali būti neluptas, bet privalo būti švariai nuplautas; perpjaunamas pusiau ir pjūviais į apačią dedamas ant skardos. Irgi kepamas iki rudumo.) Bet dabar man nėra tokio poreikio, todėl tiesiog dedu stambiai supjaustytas daržoves, įberiu druskos, pipirus ir verdu dar apie 15 minučių. Taip vadinasi, kad verdu, bet iš tikrųjų kaitinu ant mažos-mažos ugnies. Sultinys vėl perkošiamas ir laikomas šiltai. Atskirai galima išvirti makaronų (tai, ką mano dukra labiausiai mėgsta :))) ), iškepti plikytų žirnelių (kažkada jie vadinosi profitroliais, bet dabar kalbininkai taip neleidžia vadinti ... :/) arba kokių nors labai skanių pyragėlių :). Patiekti su kapotomis prieskoninėmis žolėmis.
P.S. Verdantis sultinys - kaip pavaldinys prieš karalienę - kepurė geriausiu atveju turėtų būti rankoje, arba šiaip kur nors toliau padėta.... tad ir nedenkime puodo dangčiu :)