
Gailiuosi tik to, kad dėl labai didelės apimties neišėjo įgyvendinti vieno sumanymo. Metalinėse lengvose formose viskas daug paprasčiau :)
Darbas ėjo sklandžiai, kol bedirbdama, vidury nakties pastebėjau, kad šaldytuvo t-ra vietoje įprastų 4 laipsnių - jau 9.... persigandau kaip nežinia kas... kol sureguliavau taip, kaip reikia (aš nemoku tokių dalykų daryti, su technika nedraugauju )))) pasinervinau kaip reikiant... bet viskas gerai ) Bet tokių gigantų daryti, nežinau, ar daugiau apsiimsiu... nes to torto pakelt net neeina... o aš mergaitė stipri, bet čia treniruotė buvo kaip reikalas. O dar baimė, kad iš rankų iškris, suduš... paildomo pasinervinimo irgi buvo.

Čia braškės, kad į 52 savaites įeiti :))) beje, kaskart vis labiau įsitikinu, kad braškėms esu abejinga. Dėl trešnių - drebu, o vat braškės - yra jos, nėra jų, kažkaip vienodai. Va tokia nepopuliarių pažiūrų ))) Braškės man skanios tik tiesiai iš lysvės. Tikiuosi, kad šiemet jų bus :)
O čia portretas su degtukų dėžute. Nežinau, ar jaučiasi tikras dydis, bet nufotografuoti kitaip niekaip nesugebėjau. Taurė sunki nepaprastai, vos eina ją pajudinti. Ištraukta iš šaldytuvo kaip mat aprasoja, kiek bevalytum, bet prieš fiziką jėgos nėr... Tai yra taip, kaip yra. Tiesiog želė likimas toks, nebūti fotogeniškiems )))))
