2 vidutinio dydžio burokėliai
1-2 šaukštai aliejaus
1 šaukštas tirpalo, kuriame sūdėsi citrinos
Kelios šakelės petražolių
1 skiltelė česnako
1 šaukštas džiovintų raugerškių
100 g špinatų lapų
200 ml virtų arba konservuotų avinžirnių (taip pat galima pakeisti įvairiaisiais ankštiniais - virtomis pupelėmis, lęšiais, kt.)
Burokėlius dažniausiai verdame arba kepame orkaitėje. Taip atrodo labai gerai ir skanu. Kas galėtų ginčytis? Nebent kažkas nemėgstantis burokėlių. Vasarą arba ankstyvą rudenį žalių burokėlių salotos atrodo ne ką prastesnės, tiesa, dažniausiai žalių burokėlių ragaujama kiek įtariai, bent jau pirmąkart. O burokėliai, kepti keptuvėje, pasirodo dar rečiau. Jie tikrai to nenusipelnė. Tam, kad tinkamai įvertinti visus jų privalumus verta nors kartą pabandyti. Todėl pirmiausia burokėlius reikia nulupti, o po to supjaustyti plonais šiaudeliais „mandolinos“ tipo pjaustykle. Jei tokios nėra, tai irgi nebeda. Galima sutarkuoti. Ir tuos tarkuotus burokėlius pakepti keptuvėje su įkaitintu aliejumi. Net druskos nereikia. Vienintelis minusas – kepti reikia ilgai, laikas nuo laiko permaišyti ir keptų burokėlių gaunasi daug mažiau, nei buvo. Ir viskas. Privalumai nugali visus nepatogumus. Kepti burokėliai skanūs ir be priedų, bet su avinžirniais sugroja tiesiog idealiai. Arba su kitokiais ankštiniais. Keptus burokėlius reikia ataušinti, sumaišyti su smulkiai supjaustytomis sūdytomis citrinomis, petražolėmis, avinžirniais ir susmulkintais česnakais. Įpilti truputį sūdytų citrinų sunkos ir suberti raugerškius. Galima sumaišyti su špinatų lapais, kad jau tokios tikros salotos būtų. Telieka tik pasakyti „skanaus“.