2009 m. sausio 25 d., sekmadienis

Raudonkepuraitės pyragėliai

Literatūrinių personažų patiekalų savaitę tęsia pyragėliai. Darome prielaidą, kad būtent tokius Raudonkepuratei įdavė mama, kad galėtų pavaišinti močiutę. (Reikia pasakyti, kad skanius pyragėlius moka kepti Raudonkepuraitės mama ;) ).
Nekenčiu pasakos apie Raudonkepuraitę. Viskas man netinka: motina, išsiunčianti vaiką nežinia kur, neklusni mergaitė. Ką, mama pati negalėjo nueiti? Ar labai užsiėmus buvo? Metinės ataskaitos, matyt, laukė. Gal reikėjo geriau ko nors paprašyti nunešti tuos pyragėlius. Jei močiūtė sirgo, juolab taip, kad atsikelti iš lovos negalėjo, tai gal vertėtų ją pasiimti pas save? Svarbiausia, vaikely eik, bet ten labai pavojinga, vilkas vaikšto.... nežinau, aš to visiškai nesuprantu. O ir mergyca irgi gera, tikrai verta mamos. Iš kitos pusės, nežinau, kaip tokią pasaką supranta vaikai. Aš gi jau seniai iš to amžiaus išaugau.... Bet ir vaikystėje jos negalėjau suprasti, o ir mano žiogas irgi dėl Raudonkepuraitės niekad nealpdavo. Gal tik kokį vieną kartą teskaičiau jai... daugiau nenorėjo nei ji, nei aš.


Taigi, nesigilinant į filosofiją, nes pasakų pasaulis be galo žiaurus, geriau gaminame pyragėlius. (Iš tokios senos-senos knygos "Valgių gaminimas", išleistos 1957 metais. O parašė ją namų ūkio agronomės. Štai kaip. O dabar food writer's vadinasi... )
30 pyragėlių:
30 g šviežių mielių
250 ml šilto pieno
1 šaukšto cukraus
3 didelių kiaušinių (truputį kiaušinio nupilti patepimui)
50 g sviesto
600 g miltų
1 šaukštelis druskos

500 g kalakuto filė
2 vid. svogūnai
50 ml vandens
skiltelė česnako
druskos, pipirų, džiovintų bazilikų

Dažniausia tešlą darau iš vakaro. Mieles ištirpinti piene su cukrumi ir šaukštu miltų. Palaikyti 10 - 15 minučių, kol ant paviršiaus nepasidarys putos. Į dubenį sudėti visus produktus ir viską gerai išminkyti. Dubenį uždengti aliejumi patepta maistine plėvele. (Patepti galima rankomis) Ir tešla keliauja į šaldytuvą. Iš ryto atsikeliu ir galima kepti pyragėlius. Faršą pasidaryti iš jam skirtu produktų ir labai gerai išmaišyti. Įjungti orkaitę ir kaitinti iki 180 C. Skardą iškloti kepimo popieriumi. Tešlą plonai iškočioti (apie 5 mm - mielinei tešlai tai labai plonai :) ). Paprastai pyragėlius aš formuoju lygiai taip pat, kaip ir koldūnus - ant tešlos sudėdu daug mėsos rutulukų, uždengiu tešla ir išspaudžiu formele. Jeigu reikia, tai papildomai užspaudžiu pirštais, bet jokių virvelių ten nedarau, "kvarbatkos" pas mane gaunasi ir gerai :) Sudėlioti pyragėlius ant skardos ir lai kyla. (Kokių 15 minučių) Tada patepu kiaušiniu ir kepu apie 15 - 20 minučių. Manau, Raudonkepuraitės močiūtė neatsisakys... Kurių galų vilkas tas panas ėdė... dar ir su batais ir plaukais? Geriau būtų pyragėlio užkandęs...
O ne vilkams siūlau pasigaminti šiuos pyragėlius su grybais, su kopūstais, su obuoliais :)

2 komentarai:

Puanc rašė...

Kaip skaniai atrodo, dievaži. Būčiau vilkas, rinkčiaus bandeles, ne Raudonkepuraitę.

Elžbieta rašė...

:) Ačiū :) Ir aš taip pat rinkčiausi :)