Su teatro diena!

Šio torto aktoriai neragavo. Beje, režiseriai taip pat. Ne šį kartą. Gal kitąkart. Norėčiau būti ten, kur žiba sofitai, kur negalima eiti nepersiavus, kur pigiausias maišo audinys pavirsta brangiausiu šilku, kur tikrovė susilieja su prasimanymu, kur atgija svajones, kur liejasi kruvinos ašaros. Kas nors truputį uostė užkulisių dulkių, supras. Skambūs žodžiai? Anaiptol. Ten viskas atrodo kitaip. Lengviau, paprasčiau, sudėtingiau, ryškiau, apnuogintu nervu, dramatiškiau. Kaip teatrališkai skamba :)))) Nes taip ir yra. Teatre viskas teatrališka, bet kas pasakys, kur iš tikrųjų yra tikros emocijos - ar ten, kur privalome jas valdyti arba slėpti, ar ten, kur galime jas paleisti vėjo gūsiais? Pasiilgau...