Šios dienos baltųjų snaigių šokį pažymiu baklažanais. Truputį keistas pasirinikimas... gal šiltų dienų ilgesys, o gal džiaugsmas, kad nepaisant to, kad pradėjo snigti, dienos vis tiek ilgesnės... bet tikriausiai tai, kad šiandien mintimis buvau vasaroje, labai karštoje vasaroje ir ne Lietuvoje :)
Nors "čipsai" tai ne mano maistas, bet šis receptas mane gundė labai ilgai. Kaip ne keista, bet šioje knygoje jis yra priskirtas švedų virtuvei. Tokia labai skandinaviška daržovė.... :)))) Kaip tik tinkanti Skandinaviškos virtuvės savaitei.
Recepto nebus :) ten nėra kas rašyti, bet traškučiams reikės
Baklažano (geriau plonas ir ilgas, nei storas)
druskos
miltų
aliejaus kepimui
Supjaustyti baklažaną plonais apskritimais. Jei išeitų po 2 mm būtų nuostabu. Pabarstyti druska ir palikti mažiausiai pusvalandžiui. Atsiras labai daug skysčio. Baklažano apskritimus reikia labai kruopščiai nusausinti popieriniu rankšluoščiu, apvolioti miltuose ir labai greitai pakepinti gerai įkaitintame aliejuje. Aliejaus reiktų įpilti daugiau, kad baklažanai plaukiotų, o ne gulėtų ant keptuvės. Iškepusius baklažanus vėl dėti ant popierinių rankšluoščių ir daboti, kad nepavogtų.... o tai nieko neliks :) kas mėgsta alų - labai gera alternatyva bulvių traškučiams, o kas nemėgsta alaus - tikriausiai mėgsta baklažanus :)
Šie baklažanai griauna labai paplitusį baklažaninį mitą apie nerealų riebalų sugėrimą. Šiuo atveju baklažanai sūdomi tam, kad išsiskirtų daugiau skysčių. Kuo daugiau išsiskirs skysčių, tuo mažiau riebalų susigers į baklažaną. Todėl ir sūdoma dėl riebalų, o ne dėl kartumo (taip tiesą pasakius, nepamenu, kad būčiau per paskutinius 15 metų susidūrus su karčiaisiais baklažanais (sklerozės nepastebėjau... nebent apie ją neprisimenu :) ), o baklažanų suvalgiau tikrai labai daug :) kas visiškai nekeista, turint vyrą pietietį :) )
