2009 m. vasario 24 d., antradienis

Tsssss.... salotos, apie kurias padoriuose namuose nutylima

Taigi, pačios pačiausios "negliamurinės", nestilingos, ne "trendy" salotos. Kupinos vaikystės prisiminimų, šventės laukimo. Atrodo, Bri rašė, kad manė, jog "bloguojančios" (:)))))) rašančios) apie kulinariją - tai dažniausia moterys virš 30 metų. Mane šiai kategorijai priskirti galima tik labai primerkus akį :))))), bet nesutinku su Bri. Man atrodo, kad lietuviškų kulinarinių blogų autorės vos - vos peržengusios dvidešimtmetį, o gal ir tik jo siekia. Tikiu ir darau prielaidą, kad mano mielos jaunos kolegės tiesiog gali neturėti jokių sentimentų šioms salotoms... bet iš kitos pusės manau, kad tikrai visos apie šį "siaubą-baubą" girdėjo. Mūsuose tai "lietuviškos", "naminės" arba baltos salotos. Dažnai jas vadina "mišraine", bet mano viena gera pažįstama kulinarijos dėstytoja kažkada pasakė, kad nedrįsčiau vadinti salotų be burokėlių mišraine, tad ir klausau jos. Nesigilinau, bet man patinka, tad taip ir darau.
Rusai vadina šias salotas "Olivje" ir kiekvienas turi tą tikrąjį, autentišką receptą ;) kuris buvo sukurtas prancūzų virejo Liusjeno Olivje (antroje devynioliktojo amžiaus pusėje dirbusio Rusijoje) dar XIX amžiuje. Kaip ir su visais legendiniais receptais būna. Teigiama, kad originaliame recepte negalėjo pritrūkti vėžių kaklelių, jėrubių ir kitų, ne pačių paprasčiausių produktų. Turinta dabar salotas iš bulvių, daktariškos dešros ir žirnelių, tikriausiai sunku tuo patikėti. Analogiškas salotas ispanai, italai vadina rusiškomis, o skandinavai - prancūziškomis.
Aš labai jas mėgstu :) taip jau išeina, kad nepaisant visų kitų išsidirbinėjimų, šių salotų retai kada pritrūksta ant mūsų šventinio stalo.

Acha... teigiama, kad morkos labai prastina šių salotų skonį. Na ir kas.

taigi mano salotose turi būti:
bulvės,
morkos,
rauginti agurkai
žirneliai,
virti kiaušiniai
svogūnai
druskos, pipirų

Tikriausiai, nereikia pasakoti, kaip viską daryti? :)))) tik tiek, kad aš verdu luptas morkas ir bulves beveik be vandens zepter puode.

majonezas
1 trynys
1/2 šaukštelio garstyčių (paruoštų, nors klasikiniam labiausiai tinka garstyčių milteliai)
1/2 šaukštelio cukraus
20 ml citrinos sulčių
~120 - 130 ml aliejaus
vienos citrinos nutarkuotas geltonasis žievelės sluoksnis
druska, pipirai

Trynį, garstyčias, cukrų, pipirus sumesti į plakimo stiklinę, aliejų įpilti į ąsotėlį, kad būtų patogiau pilti. Trynį suplakti, tada po lašą pradėti pilti aliejų - įpilti, paplakti, po to vėl lašas, po to vėl... supilus maždaug pusę aliejaus majonezas turi gerokai sutirštėti, tada supiltiu citrinos sultis ir išplakti. Tada aliejų galima pilti po daugiau - net po šaukštą. Ir plakti. Pabaigoje suberti citrinų žievelę, druską.